Vaisingos Kristaus šakelės

Žmonės, vaikščiodami po sodus, stebi, kaip žydi, auga, subrandina vaisius obelys, kriaušės, vyšnios. Pietų kraštuose auginami alyvmedžiai ir vynuogynai. Visi supranta, jog pačios šakos, nukirstos ar vėjo nulaužtos, vaisių nebeužaugina. Reikia, kad visos šakelės augtų iš gyvybę joms teikiančio kamieno. Po audros visada būna gaila nulūžusių vaismedžių šakų, kurios pasmerktos žūti.

Šio penktojo Velykų sekmadienio Evangelija mums Jėzaus lūpomis pasakoja apie žmogaus likimą. Žmogus, darydamas nuodėmę, nusigręžia nuo Dievo. Mirtinos nuodėmės tiesiog nukerta mus nuo pašvenčiamosios Dievo malonės. Patenkame į savo susikurtą nuodėmių vergiją, kaip žmonės dvasiškai žūvame. Be Dievo meilės, be Dievo įsakymų vykdymo, pasmerkiame save ir dvasinei, ir fizinei mirčiai.

Nulūžusi, atsiskyrusi nuo kamieno šakelė – tai krikščionis, nusigręžęs nuo Kristaus, nuo jo mokymo, nuo Išganytojo meilės ir pasmerkęs save amžinai mirčiai. Atsiskyrę nuo Jėzaus, esame lyg šulinys be vandens, nudžiūvę vaismedžiai, bemirštą žmonės. Tačiau krikščionis žino, ir tai jį paguodžia, kad belūžtančią šakelę per Atgailos sakramentą Jėzus vėl į save įskiepija, ir ji atgyja. „Dievas yra meilė“ (1 Jn 4, 8. 16), ir meilė yra pirmoji Dievo dovana mums, joje sutelpa visos kitos. Kadangi mes per nuodėmę esame mirę ar bent sužeisti, pirmoji meilės dovanos pasekmė yra mūsų nuodėmių atleidimas. Šventosios Dvasios bendrystė pakrikštytiems grąžina per nuodėmę prarastą panašumą į Dievą.

Tikėjimas, meilė, įsakymų laikymasis, gerų darbų darymas evangelistui Jonui reiškia viena: priimti Jėzų į savo gyvenimą, pasilikti Jėzuje. „Kas laikosi jo (Dievo) įsakymų, pasilieka Dieve ir Dievas jame“ (1 Jn 3, 24). Visi žmonės, be išimties, gali tapti per Krikštą Kristaus šakelėmis ir duoti vaisių. Gyva, vaisinga šakelė, pasiliekanti vienybėje su vynmedžiu, yra vienybės su Kristumi simbolis. Jėzus nori, jog mes suprastume, kokia svarbi krikščionių vienybė su Juo. Tik vienybėje su Išganytoju krikščionis gali nuveikti daug nuostabių darbų. Ši vienybė kyla iš dviejų dalykų: Kristaus mokiniai privalo jo žodžių klausyti ir juos vykdyti. Neužtenka išmanyti Šv. Raštą ir laikyti jį savo galvoje, Jėzus laukia mūsų darbų, laukia, kad mylėtume vienas kitą taip, kaip jis myli mus. Tikėjimas ir Meilė pasireiškia darbais. Štai kodėl antrajame skaitinyje apaštalas Jonas sako: „Vaikeliai, nemylėkite žodžiu ar liežuviu, bet darbu ir tiesa“ (1 Jn 3, 18). Mes pasiliekame vienybėje su Dievu, kai ištikimai vykdome savo pašaukimo pareigas.

Ne visi žmonės gali suteikti gyvybę kitiems per santuokos vaisingumą. Tačiau visi galime savo gyvenimu parodyti broliams gyvo tikėjimo ir pasiaukojimo dėl kitų pavyzdį. Pažvelgę į savo gyvenimą, taip pat rasime, jog ne sykį mūsų tėvai, draugai, bendradarbiai ar dvasininkai mus perspėjo dėl mūsų suklydimų, blogų veiksmų ar negero elgesio. Pagalvokime, gal ir mes galime kam nors padėti tapti nauju žmogumi. Gal kas nors laukia mūsų pagalbos, laukia mūsų lyg Velykų, kurios atgaivintų naujam, šviesiam, visavertiškam gyvenimui. Juk kažkam galime pasakyti gerą žodį, pagelbėti varge ir galiausiai nuoširdžiai už kažką pasimelsti. Mūsų vaisingumas gali būti dvasinis: kuomet stengiamės sugyventi šeimoje, auklėjame vaikus, rūpinamės socialiai nuskriaustaisiais, kuriame geresnį pasaulį, aukojamės už kitus, apaštalaujame kitiems. Tačiau net ir šito nesugebėsime atlikti, jeigu nebūsime vienybėje su Kristumi. Nes žmogus dažnai atsiduria sunkiose situacijose ir jam tenka daryti sprendimą, kuris patinka Dievui, bet labai nepatinka žmonėms. Tuomet visada labai naudinga savęs paklausti: kas labiau patiktų Dievui? Ko tikisi iš manęs Kristus šiomis aplinkybėmis? Šie esminiai klausimai gali padėti atrasti tinkamą atsakymą ir tinkamai pasirinkti. Tai klausimai, kurie sustiprina dvasią, uždega karštesnį tikėjimą, duoda jėgų labiau mylėti Dievą ir sielas.

Pasižadame šiandien gyventi tąja mintimi, kad esame vynmedžio šakelės, privalančios auginti vynuoges, o ne erškėčius, daryti tokius darbus, kurie patinka Tavo, Dieve, akims, ir vengti tų, kurie lyg erškėčiai duria kitiems. Viešpatie, kol dar nesame nukirsti, kol dar Tavo teisingumas neverčia Tavęs atiduoti mums tai, ko nusipelnėme, tebus mums leista šauktis Tavo gailestingumo ir maldauti, kad padarytum iš mūsų vaisingas šakeles, nes Tu viską gali. Suminkštink tad mūsų kietas širdis, įkvėpk į jas gyvybės dvasią, kad pradėtume auginti tikrus atgailos vaisius.

Šaltinis: https://www.baznycioszinios.lt/site/files/file/pdf/bzinios_2015-03.pdf