„Apie ką kalbėjotės kelyje?“

Į šį Jėzaus klausimą atsako susigėdusių mokinių tyla ir girdėta Jokūbo laiško ištrauka: „Kur pavydas ir savanaudiškumas, ten ir netvarka bei įvairūs nedori darbai. […] Iš kur atsiranda karai, iš kur tarp jūsų kivirčai? Ne iš kur kitur, tik iš jūsų užgaidų, kurios nerimsta jūsų sąnariuose. Geidžiate ir neturite? Tuomet žudote. Pavydite ir negalite pasiekti?…

„Apleido mane Viešpats, užmiršo mane Dievas“

„Apleido mane Viešpats, užmiršo mane Dievas“ Brangūs broliai ir seserys, šiandien taip pat daug žmonių jaučiasi apleisti taip, kaip ir metais to pranašo, kuris yra pirmojo skaitinio autorius. Štai ką rašė lenkas žydas, Yossel Rashover, 1943 m., Varšuvos geto sukilimo metu. Tai skaitoma ant lapo, kurį jis paslėpė butelyje prieš miršdamas kartu su penkiasdešimt tūkstančių…

„Ar yra Viešpats tarp mūsų, ar ne?“

Nepaisant visų kitų Dievo buvimo ženklų, jie galvojo, kad vis nauji sunkumai yra įrodymas, jog Dievo nebėra tarp jų. Argi mūsų širdys nėra per daug linkusios prieiti prie tokios pat išvados, remdamosi tais pačiais argumentais? Įžengiame į kokį nors naują kelią, naują darbą, nes manome, kad Dievo ranka mus į jį veda, ir, beveik patys…

„Argi mūsų širdys nebuvo užsidegusios?”

Kelyje į Emausą Prisikėlusysis tampa Rašto egzegetu, aiškinančiu savo Žodį ir Būtį. Jis nuo pat pradžių yra Žodis, kurio prasmė tik nuo dabar, nuo Prisikėlimo galutinai atsiskleidžia. Čia kalbama apie Mozę, pranašus, kas pasakyta „visuose Raštuose” (Lk 24, 27), o kitoje scenoje Jeruzalėje Jėzus aiškina Vienuolikai, kas parašyta apie Jį „Mozės įstatyme, Pranašų knygose ir…

„Argi ne dešimtis pasveiko?“ (Lk 17, 17)

Mūsų gyvenimas yra Dievo dovana. Todėl už viską turime būti jam dėkingi: už saulę virš galvos, už Dievo palaikomą diena iš dienos sveikatą, už duonos gabalėlį, kurį valgome, už kerintį kūdikio šypsnį, už mirties patale sulauktą rytą, už nepažįstamo žmogaus mandagumo ar pagalbos gestą, už sveiką gimusį kūdikį. Dievas laukia iš mūsų dėkingumo, nes tai…

„Aš atėjau, kad neregiai praregėtų…“

„Rabi, kas nusidėjo?“– šiame klausime atsispindi senas stereotipas: manoma, kad kiekviena liga ar nelaimė yra bausmė už nuodėmes ir ji perduodama vaikų vaikams. Jeigu turime minty gimtąją nuodėmę, tuomet taip, bet jeigu individualią nuodėmę, tai šią nuomonę turime ryžtingai atmesti. Jėzus paneigė tiek aklo gimusio, tiek jo tėvų nuodėmingumą kaip aklumo priežastį. Žinoma, tai visiškai…

„Aš jį prikelsiu paskutiniąją dieną“ (Jn 6, 54)

Mielì bróliai ir̃ sẽserys, pirmame šių̃ mišių̃ skaitinyje, antràsis ìš septynių̃ brólių niekìngam karãliui sãko: „Tù àtimi mùms dabartìnį gyvẽnimą; tačiaũ pasáulio Karãlius mùs, mìrusius dė̃l Dievo įstãtymų, prikel̃s amžinájam gyvẽnimui“. Šìtokiu būdù, kártu sù sàvo mótina ir̃ bróliais jìs patvìrtina sàvo tikė́jimą prisikėlimù. Dár priẽš Jė́zaus prisikėlìmą daũg žỹdų tikė́jo mìrusiųjų prisikėlimù taĩp, kàd…

„Aš jo nepažinojau“

Jėzus ateina pas Joną Krikštytoją, tačiau pats nieko nesako. Už jį turi kalbėti Jonas. Jonas pristato Jėzų žmonėms ir jį paliudija. Kodėl Jėzus pats to nedaro? Žinoma, Jėzaus liudijimas apie save tautiečiams nebūtų įtaigus ir veiksmingas. Tačiau, be kita ko, Jėzus nenorėjo primesti žmonėms savo apreiškimo, jis palengva įvesdina į savo asmenybės slėpinį. Nuo daugelio…

„Aš jums daviau pavyzdį“ (Jn 13, 15)

„Mokykitės iš manęs, nes aš esu romus ir nuolankios širdies“, – sako Kristus. Mes galime suprasti besiginčijančius tarpusavyje apaštalus, kuris iš jų didžiausias, kadangi apaštalą Petrą Kristus itin vertino, Jokūbo ir Jono akivaizdoje atsimainė, Judui patikėjo finansinius reikalus. Žmonių mąstymas susikerta su Dievo mąstymu. Evangelija ne tam yra parašyta, kad mes ją atsimintume, bet kad…

„Atėjo metas…“

Kai šioje planetoje pragyveni kelias dešimtis metų ir apsipranti su visais jos stebuklais, imi niekuo nebesistebėti. Kas rytą saulė pateka rytuose ir kas vakarą nusileidžia vakaruose. Ir, anot Koheleto, „po saule nėra nieko nauja!“ (Koh 1, 9b). Nieko nauja ir gyvenime, kai jis nusistovi vienodu ritmu. Jėzaus žodžiai: „Atėjo metas, prisiartino Dievo Karalystė“ skirti ne…

„Atėjo valanda“

Galime įsivaizduoti, ką jautė šiandienos Evangelijoje minimi graikai. Veikiausiai jie buvo prozelitai, simpatizavę monoteistiniam judėjų tikėjimui ir bent iš dalies dalyvavę religiniame žydų gyvenime. Evangelijoje ką tik pasakota apie džiūgaujančios minios triumfą Mesijui įžengiant į Jeruzalę. Atvykę graikai pirmiausia kreipiasi į Pilypą, o šis perduoda prašymą Andriejui (beje, abiejų apaštalų vardai taip pat graikiški). Juntama…

„Atiduokite tad, kas ciesoriaus…“ – krikščionis ir politinė pareiga

Šio sekmadienio Evangelija kviečia pasidomėti vienu krikščioniškojo gyvenimo aspektu, kurį paprastai per sekmadienio Mišias primirštame, – tai politika. Šiandien visi įsitikinę, kad Evangelija neatitraukia tikinčiojo nuo socialinių ir politinių įsipareigojimų, bet, priešingai, jį kviečia šioje srityje ypatingai atsakomybei ir liudijimui. Tačiau sunku suprasti, kaip šis įpareigojimas remiasi Evangelija. Jėzaus žodis mums atskleidžia šios atsakomybės evangelinį…