Mūsų gyvenimas yra Dievo dovana. Todėl už viską turime būti jam dėkingi: už saulę virš galvos, už Dievo palaikomą diena iš dienos sveikatą, už duonos gabalėlį, kurį valgome, už kerintį kūdikio šypsnį, už mirties patale sulauktą rytą, už nepažįstamo žmogaus mandagumo ar pagalbos gestą, už sveiką gimusį kūdikį. Dievas laukia iš mūsų dėkingumo, nes tai…
Pasakojimas apie dvylikametę Akviliną, kuri per Diokleciano persekiojimus, priėmusi krikštą ir Sutvirtinimo sakramentą, drąsiai mokė kitus vaikus apie tikėjimą. Teisėjas, sužinojęs apie tai, reikalavo išsižadėti Kristaus, bet ji atsisakė. Nepaisant mušimo ir kankinimų, Akvilina neišsižadėjo tikėjimo, sakydama, kad juo labiau ją muša, juo labiau stiprina Šv. Dvasia. Ji mirė kankinio mirtimi už Kristų. Pasakojimas pabrėžia…
„Rabi, kas nusidėjo?“– šiame klausime atsispindi senas stereotipas: manoma, kad kiekviena liga ar nelaimė yra bausmė už nuodėmes ir ji perduodama vaikų vaikams. Jeigu turime minty gimtąją nuodėmę, tuomet taip, bet jeigu individualią nuodėmę, tai šią nuomonę turime ryžtingai atmesti. Jėzus paneigė tiek aklo gimusio, tiek jo tėvų nuodėmingumą kaip aklumo priežastį. Žinoma, tai visiškai…
Jaunasis Leopoldas Štolbergas, protestantas, sekdamas mirštančios motinos pamokymu laikytis Išganytojo mokslo, septynerius metus tyrinėjo Šv. Raštą ir šv. Augustino raštus. Melsdamasis ir prašydamas Šv. Dvasios, jis įsitikino, kad tikrasis tikėjimas yra Katalikų Bažnyčioje, ir 1800 m. iškilmingai priėmė katalikybę. Gyveno senos vokiečių protestantų Štolbergų šeimynos vyras, vardu Leopoldas. Jo motina buvo labai dievota moteriškė ir…
Pasakojimas iš Prancūzų revoliucijos laikų apie kunigą Busė, kuris slapstydamasis laikydavo Mišias naktį. Kartą į bažnyčią įsiveržė girti plėšikai. Kunigo tarnas Robertas stojo jo ginti ir buvo nužudytas. Mirdamas jis prašė kunigo atnešti jam Jėzų (Komuniją) ir pasakyti motinai, kad miršta dėl Kristaus. Pasakojimas iliustruoja pasiaukojimą ginant Eucharistiją ir tikėjimo stiprybę mirties akimirką. 1794 m….
Pasakojimas apie Velso princą, kuris pietų metu pastebėjo, kad vienas pakviestas mokslininkas geria kavą iš lėkštutės, o kiti svečiai iš jo tyčiojasi. Princas, norėdamas sugėdinti svečius ir parodyti pagarbą mokslininkui, pats įsipylė kavą į lėkštutę ir gėrė taip pat. Sugėdinti svečiai pasekė jo pavyzdžiu. Pasakojimas pabrėžia kilnumą, mandagumą ir drąsą. Velso princas, pirmasis džentelmenas Europoje,…
Kryžiaus žygio metu Anglijos karalius Ričardas, pamedžioti išėjęs, pateko į priešų stovyklą. Kai priešų persvara buvo aiški, pasišventęs anglų karys sušuko: „Aš esu karalius!“, kad išgelbėtų Ričardą. Saracėnai jį pagriebė, o Ričardas pabėgo. Paaiškėjus apgaulei, sultonas kareivio nenužudė, bet grąžino jį Ričardui už belaisvius. Anglų karalius Ričardas 1189 m. dalyvavo kryžiaus kare. Mūšio pertraukos metu…
Olandijoje, samdomas į kariuomenę mokytas prancūzas, gavo aukštą vietą. Prisiekdamas ištikimybę disciplinai, jis atsisakė prisiekti ginti reformatų bažnyčią, nes buvo katalikas. Nepaisant aiškinimų, kad tai tik formalumas, prancūzas atsakė, jog šaukiant Dievą liudininku, nėra formalumo. Jis geriau atsisakė pelningos vietos, bet nesuteršė sąžinės neteisinga priesaika. Olandijoje buvo samdoma kariuomenė. Į priėmimo punktą atvyko ir vienas…
Pasakojimas apie devynmetį berniuką, kuris, slapstydamasis anglų laive, buvo sučiuptas ir kapitono grasintas pakarti, jei nepasakys tiesos. Berniukas paprašė leisti pasimelsti ir, sukalbėjęs "Tėve mūsų" ir tris "Sveika Marija", pasakė, kad gali mirti, bet meluoti negali. Jo drąsa ir tikėjimas sujaudino kapitoną ir keleivius, ir jį išgelbėjo. Pasakojimas pabrėžia drąsą, tiesumą ir maldos galią. 1877…
1889 m. netoli Filipinų sudužo ispanų garlaivis. Gelbėjimo metu kilo sumišimas. Du misijonieriai ramiai padėjo gelbėti kitus. Kai laivas skendo, jūreiviai šaukė misijonierius į laivelį, kuriame tebuvo viena vieta. Jėzuitas T. Raymondas atsiklaupė melstis ir nuskendo su laivu. Pranciškonas Br. Dorado, išsigelbėjęs laivelyje, pamatė skęstantį žmogų, šoko į vandenį ir, sušukęs „Aš jam vietą padarysiu!“,…
Mielì bróliai ir̃ sẽserys, pirmame šių̃ mišių̃ skaitinyje, antràsis ìš septynių̃ brólių niekìngam karãliui sãko: „Tù àtimi mùms dabartìnį gyvẽnimą; tačiaũ pasáulio Karãlius mùs, mìrusius dė̃l Dievo įstãtymų, prikel̃s amžinájam gyvẽnimui“. Šìtokiu būdù, kártu sù sàvo mótina ir̃ bróliais jìs patvìrtina sàvo tikė́jimą prisikėlimù. Dár priẽš Jė́zaus prisikėlìmą daũg žỹdų tikė́jo mìrusiųjų prisikėlimù taĩp, kàd…
Jėzus ateina pas Joną Krikštytoją, tačiau pats nieko nesako. Už jį turi kalbėti Jonas. Jonas pristato Jėzų žmonėms ir jį paliudija. Kodėl Jėzus pats to nedaro? Žinoma, Jėzaus liudijimas apie save tautiečiams nebūtų įtaigus ir veiksmingas. Tačiau, be kita ko, Jėzus nenorėjo primesti žmonėms savo apreiškimo, jis palengva įvesdina į savo asmenybės slėpinį. Nuo daugelio…