Anoniminis kurčnebylis – tai neišganyto žmogaus įvaizdis. Jis kurčias, nes negali ar nenori girdėti Dievo žodžio. Jis nebylys, nes nemoka prabilti apie svarbius dalykus arba jam burnos praverti neleidžia meilės stoka. Kurčnebylis gyvena savo izoliuotame pasaulyje. Amerikietė Helena Keller nuo gimimo buvo akla, kurčia ir nebylė, o vėliau neįtikėtinomis pastangomis ir savo auklėtojos pedagoginio talento…
„Atsiverskite ir tikėkite Evangelija“. „Atsimink, žmogau, jog dulkė esi ir dulkėmis virsi“. Brangūs broliai ir seserys, šie du posakiai, vienas iš Evangelijos, kitas iš Pradžios knygos, sakiniai, kuriuos pakaitomis ištaria kunigas Pelenų trečiadienį, užbarstydamas pelenų žmonėms ant galvos, ne tik apibrėžia kokia turėtų būti mūsų gavėnios programa, bet ir primena mūsų gyvenimo tikslą ir prasmę….
Naujieji liturginiai metai, kurių antrąjį sekmadienį mes šiandien švenčiame, prasideda paraginimu budėti. Praeitos savaitės evangelijoje Kristus į mus kreipėsi žodžiais: „Būkite pasirengę, nes Žmogaus Sūnus ateis, kai nesitikėsite“ (Mt 24, 44). Šiandienos evangelijoje Jonas Krikštytojas dar primygtiniau ragina: „Atsiverskite, nes prisiartino dangaus karalystė … Štai po manęs jau ateina tas, kurio rankoje vėtyklė, ir jis…
Šiandien Bažnyčia mini pirmąjį Kristaus stebuklą Galilėjos Kanoje. Kanos miestelis yra kelyje tarp Nazareto ir Tiberiados ežero. Ateidamas prie Jordano upės pasikrikštyti, taip pat pagerbti jaunavedžių Galilėjos Kanoje, Jėzus pradeda savo mesijinę veiklą. Jėzaus dalyvavimą Kanos vestuvėse Bažnyčia laiko labai reikšmingu įvykiu. Ji čia mato santuokos gėrio patvirtinimą ir patikinimą, kad nuo šiol santuoka bus…
Daug įvairių skausmų, pagundų ir sunkumų tenka kiekvienam žmogui patirti žemėje. Jei jis visa tai pakelia, visam tam atsispiria, iš tiesos kelio neiškrypsta ir nuo Dievo neatsitraukia, tuomet parodo didelį dvasios atsparumą. Tas dvasios atsparumas nėra viena kokia dorybė, bet daugelio dorybių sutartinis veikimas. Mirties pavojams, pavyzdžiui, padeda atsispirti narsumas; nuliūdimui – kantrybė; girtavimui –…
Jau ketvirtą sekmadienį paeiliui girdime skaitinius iš Jono evangelijos 6 skyriaus. Šiandienos žodžiais Jėzus užbaigia savo apreiškimą. Tolesnė eilutė apibendrina: „Visa tai jis paskelbė mokydamas Kafarnaumo sinagogoje.“ Jono evangelijos 6 skyriuje aprašomi Velykų laiko įvykiai. Velykų iškilmėse žydai šventė išvadavimą iš Egipto vergovės, taip pat Neraugintos duonos šventę. Velykų avinėlio valgymas priminė Egipte patirtą Dievo…
Kiekvienas Šventojo Rašto žodis, kurį išgirstame per liturginius metus, skirtas be išimties visiems tikintiesiems: tiek Dievo žodį skelbiančiam kunigui, tiek žmonėms, kuriems jis skelbiamas. Kartais susiduriame su apgailėtinu iškraipymu – laimei, nūdien rečiau nei praeityje pasitaikančiu, – kai kunigas, Dievo žodžiu tarsi kardu smogia susirinkusiems žmonėms. O kartais kunigas piktnaudžiauja įvardžiu „jūs“, užuot sakęs „mes“,…
Tikime į vieną Dievą – Tėvą, Sūnų ir Šventąją Dvasią. Garbė Dievui – Tėvui ir Sūnui, ir Šventajai Dvasiai, Dievui, kuris yra, kuris buvo ir kuris ateina per amžius. Brangūs broliai ir seserys, neretai manoma, kad kalbėti apie Švenčiausiąją Trejybę yra ne tik sudėtinga ir nelengva, bet ir pavojinga bei rizikinga užduotis. Neseniai vienas kunigas…
Gundymai neatsiejamai lydi žmogų per visą gyvenimą. Mūsų gyvenimas – tai pavojingas kelias, pilnas gundymų. Gundymo formos ir būdai keičiasi priklausomai nuo laiko, papročių ir kultūros, tačiau visada išlieka pagrindinės pagundos: turėti, galėti, žinoti ir patikti. Todėl šiandieninė visuomenė suteikia gundytojui nesuskaičiuojamų galimybių. Šėtonas pasiūlė Mesijui tris pasaulio užkariavimo būdus. Pirmuoju gundymu masės pavergiamos žemiškųjų…
Šiandien Kristus kalba apie artimųjų pataisymą, apie kiekvieno iš mūsų atsakomybę už savo artimą. Kaipgi galime būti ramūs nenešdami atsakomybės už kitus kryžiaus? Viešpats paklausė Kaino: „Kurgi tavo brolis Abelis?“ – „Nežinau! Argi aš esu savo brolio sargas?!“ Tokiu atsakymu Kainas nori išsisukti nuo jam Dievo keliamo klausimo. Jis savo sąžinėje Abelio savo broliu nelaiko…
Brangūs Broliai ir Seserys, „Žodis tapo kūnu ir gyveno tarp mūsų; ir mes regėjome jo šlovę“. Dievo Sūnus tapo žmogumi, bet nuo pirmosios įsikūnijimo akimirkos jo šlovė, dieviškoji galinga ir išganinga jėga buvo pridengtos jo žmogystės ir tarno pavidalo. Išorėje jis tapo panašus į visus žmones. Kristus palaipsniui ir iš dalies ėmė apreikšti savo šlovę…
„Atėjus vakarui, kai saulė nusileido, pas Jėzų sugabeno visus ligonius ir demonų apsėstuosius, visas miestas buvo susirinkęs prie durų. Jis pagydė daugelį sergančių įvairiomis ligomis, išvarė daug demonų.“ Koks artimas mūsų širdžiai šis vaizdas. Kuomet atslūgsta dienos rūpesčiai, ateina vakaras, dažnai liekame vieni su savimi, tuomet paaštrėja ligų keliami skausmai, pagilėja vienatvės ir liūdesio jausmas….