Iš 16, 4: Tada VIEŠPATS tarė Mozei: „Sakau tau, aš lysiu jums duona iš dangaus. Kasdien žmonės teeina ir tepasirenka tik tiek, kiek pakaktų vienai dienai, kad išbandyčiau, ar jie laikosi mano įsakymo, ar ne.”

Ez 36, 23-27: Pašventinsiu savo didį, tautose išniekintą vardą, kurį jūs išniekinote jų akyse, ir žinos tautos, kad aš esu VIEŠPATS, – tai Viešpaties DIEVO žodis, – kai per jus apreikšiu jų akyse savo šventumą. ²⁴Atimsiu jus iš tautų, surinksiu iš visų kraštų ir parvesiu į jūsų žemę. ²⁵Nuplausiu jus tyru vandeniu, bus nuvalyti visi jūsų nešvarumai, visi jūsų stabai bus pašalinti. ²⁶Duosiu jums naują širdį ir atnaujinsiu jus nauja dvasia. Išimsiu iš jūsų akmens širdį ir duosiu jums jautrią širdį. ²⁷Duosiu jums savo dvasią ir padarysiu, kad gyventumėte pagal mano įstatus, laikytumėtės mano įsakų ir juos vykdytumėte. 

Mt 20, 28: „Žmogaus Sūnus irgi atėjo ne kad jam tarnautų, bet pats tarnauti ir savo gyvybės atiduoti kaip išpirkos už daugelį”.

Lk 22, 19-20: Ir, paėmęs duonos, jis sukalbėjo padėkos maldą, laužė ją ir davė apaštalams, tardamas: „Tai yra mano kūnas, kuris už jus atiduodamas. Tai darykite mano atminimui“. ²⁰ Lygiai taip po vakarienės jis paėmė taurę, sakydamas: „Ši taurė yra Naujoji Sandora mano kraujyje, kuris už jus išliejamas“.

Jn 4, 10-14: Jėzus jai tarė: „Jei tu pažintum Dievo dovaną ir kas yra tas, kuris tave prašo: ‘Duok man gerti’, rasi pati būtum jį prašiusi, ir jis tau būtų gyvojo vandens davęs!“ ¹¹ Moteris atsiliepė: „Viešpatie, bet juk tu neturi kuo pasemti, o šulinys gilus. Iš kur tu imsi gyvojo vandens? ¹² Argi tu didesnis už mūsų tėvą Jokūbą, kuris tą šulinį mums paliko ir pats iš jo gėrė, ir jo vaikai, ir gyvuliai?!“ ¹³ Jėzus atsakė: „Kiekvienas, kas geria šitą vandenį, ir vėl trokš. ¹⁴ O kas gers vandenį, kurį aš duosiu, tas nebetrokš per amžius, ir vanduo, kurį jam duosiu, taps jame versme vandens, trykštančio į amžinąjį gyvenimą“.

Jn 7, 38-39: Kas mane tiki, – kaip Raštas sako, – iš jo vidaus plūs gyvojo vandens srovės“. ³⁹ Jis kalbėjo apie Dvasią, kurią turės gauti įtikėjusieji. Mat Šventoji Dvasia dar nebuvo nužengusi, nes Jėzus dar nebuvo pašlovintas.

Ef 5, 1-4: Būkite Dievo sekėjai, kaip jo mylimi vaikai, ² ir gyvenkite meile, nes ir Kristus pamilo jus ir atidavė už mus save kaip atnašą ir kvapią auką Dievui. ³ Užtat ištvirkavimas, visoks netyrumas ar godulystė tenebūna jūsų net minimi, kaip pridera šventiesiems; ⁴ taip pat begėdystė, kvaila šneka ar juokų krėtimas – jums tai netinka, verčiau tebūna dėkojimas.

Ef 5, 25-27: Jūs, vyrai, mylėkite žmonas, kaip ir Kristus mylėjo Bažnyčią ir atidavė už ją save, ²⁶ kad ją pašventintų, apvalydamas vandens nuplovimu ir žodžiu, ²⁷ kad padarytų sau garbingą Bažnyčią, neturinčią jokios dėmės nei raukšlės, nei nieko tokio, bet šventą ir nesuteptą.

Tit 2, 14: Jis atidavė save už mus, kad išpirktų mus iš visokių nedorybių ir suburtų sau nuskaistintą tautą, uolią geriems darbams.

Žyd 10, 4-17: Juk neįmanomas dalykas, kad jaučių ir ožių kraujas panaikintų nuodėmes. ⁵ Todėl, ateidamas į pasaulį, jis byloja: Aukų ir atnašų tu nebenori, bet paruošei man kūną. ⁶ Tau nepatiko deginamosios atnašos ir aukos už nuodėmes. ⁷ Tuomet aš tariau: štai ateinu, kaip knygos rietime apie mane parašyta, vykdyti tavo, o Dieve, valios! ⁸ Anksčiau pasakęs: Aukų ir atnašų, deginamųjų ir permaldavimo aukų tų nebenori, nemėgsti, – o jos atnašaujamos pagal Įstatymą, – ⁹ jis paskui paskelbė: Štai ateinu vykdyti tavo valios. Jis panaikina viena ir nustato kita. ¹⁰ Dėlei tos valios esame Jėzaus Kristaus kūno atnašavimu vieną kartą pašventinti visiems laikams. ¹¹ Kiekvienas kunigas kasdien stoja tarnauti ir daug kartų atnašauja tas pačias aukas, kurios niekuomet negali panaikinti nuodėmių. ¹² O šitas, paaukojęs vienintelę auką už nuodėmes, amžiams atsisėdo Dievo dešinėje, ¹³ laukdamas, kol jo priešai bus patiesti tarsi pakojis po jo kojų. ¹⁴ Vienintele atnaša jis amžiams padarė tobulus šventinamuosius. ¹⁵ Tai mums liudija ir Šventoji Dvasia. Ji yra pasakiusi: ¹⁶ Štai Sandora, kurią aš su jais sudarysiu, praslinkus anoms dienoms, – sako Viešpats: Aš duosiu savo įstatymus jų širdims ir juos įrašysiu jų mintyse, ¹⁷ ir daugiau nebeprisiminsiu jų nuodėmių nei jų nedorybių.

1 Pt 2, 1-5: Taigi atmetę visokią blogybę, visokią klastą, veidmainystes, pavydą ir visokias apkalbas, ²lyg naujagimiai trokškite dvasinio, neatmiešto pieno, kad nuo jo augtumėte išganymui, ³jei esate patyrę, koks meilus yra Viešpats. ⁴Ženkite prie jo, gyvojo akmens, tiesa, žmonių atmesto, bet Dievo išrinkto, brangaus. ⁵Ir jūs patys, kaip gyvieji akmenys, statydinkitės į dvasinius namus, kad būtumėte šventa kunigystė ir atnašautumėte dvasines aukas, priimtinas Dievui per Jėzų Kristų.

Šaltinis: http://biblija.lt