„Ir tu, Brutau!“

Pasakojimas apie Romos imperatorių Cezarį, kurio žmona Kalpurnija sapnavo, kad jis bus nužudytas. Nepaisant jos maldavimų ir blogo sapno, Brutas prikalbino Cezarį eiti į senatą, kur jį nužudė sąmokslininkai, tarp jų ir Brutas. Pamatęs Brutą, Cezaris ištarė "Ir tu, Brutau!". Pasakojimas iliustruoja moters nuojautą ir artimo išdavystę. 44 m. pr. Kr., kovo 15 d., Romos…

„Jame gyvename, judame ir esame“

Tikime į vieną Dievą – Tėvą, Sūnų ir Šventąją Dvasią. Garbė Dievui – Tėvui ir Sūnui, ir Šventajai Dvasiai, Dievui, kuris yra, kuris buvo ir kuris ateina per amžius. Brangūs broliai ir seserys, neretai manoma, kad kalbėti apie Švenčiausiąją Trejybę yra ne tik sudėtinga ir nelengva, bet ir pavojinga bei rizikinga užduotis. Neseniai vienas kunigas…

„Jei jūs verkiate, bent aš turiu dirbti.“

Božonko kasykloje prasiveržus vandeniui, darbininkai neteko drąsos. Prižiūrėtojo sūnus paėmė skaldiklį ir paskatino juos dirbti. Jo drąsa ir pasitikėjimas padėjo išsigelbėti. Božonko (Beaujonc) kasykloje, Belgijoje, prasiveržė sykį požeminė vandens gysla, ir kasykloje prasidėjo išgąstingas tvanas. Kasyklų vedėjas tuojau davė signalą darbininkams, kad leistųsi viršun. Tačiau tik dvidešimt du tespėjo atbėgti prie keltuvo. Vedėjas ir jo…

„Jei nebūtų Dievo, turėtumėm jį sukurti“

Prancūzų revoliucijos vadas Robespierre, uždraudus katalikų tikėjimą ir matydamas neigiamas pasekmes, pareiškė: „Jei ir nebūtų Dievo, turėtumėm jį sukurti!“. Jis liepė paskelbti, kad Dievas ir sielos nemirtingumas tikrai yra. Tai rodo, kad be tikėjimo žmonės tampa žvėriški. Prancūzų XVIII šimt. revoliucijos kraugeriškųjų vadų vadas Robespierre, pamatęs, kad 1793 m. XI. 7 d. uždraudimas katalikiškojo tikėjimo…

„Jei nori tarnauti Viešpačiui, būk pasiruošęs bandymui“

Gundymai neatsiejamai lydi žmogų per visą gyvenimą. Mūsų gyvenimas – tai pavojingas kelias, pilnas gundymų. Gundymo formos ir būdai keičiasi priklausomai nuo laiko, papročių ir kultūros, tačiau visada išlieka pagrindinės pagundos: turėti, galėti, žinoti ir patikti. Todėl šiandieninė visuomenė suteikia gundytojui nesuskaičiuojamų galimybių. Šėtonas pasiūlė Mesijui tris pasaulio užkariavimo būdus. Pirmuoju gundymu masės pavergiamos žemiškųjų…

„Jei tavo brolis tau nusikalstų…“

Šiandien Kristus kalba apie artimųjų pataisymą, apie kiekvieno iš mūsų atsakomybę už savo artimą. Kaipgi galime būti ramūs nenešdami atsakomybės už kitus kryžiaus? Viešpats paklausė Kaino: „Kurgi tavo brolis Abelis?“ – „Nežinau! Argi aš esu savo brolio sargas?!“ Tokiu atsakymu Kainas nori išsisukti nuo jam Dievo keliamo klausimo. Jis savo sąžinėje Abelio savo broliu nelaiko…

„Jėzus ir Barabas.“

Romoje per klaidą buvo nužudytas nekaltas žmogus, o kaltininkas išleistas. Šis įvykis kontrastuoja su Dievo meile, parodyta Jeruzalėje, kur nekaltasis Jėzus mirė ant kryžiaus už kaltus žmones. 1571 m. viename Romos kalėjime buvo uždaryti du žmonės, abu tuo pačiu vardu ir pavarde, tik vienas jų buvo didelis piktadarys – nusikaltėlis, o antras visai nekaltas. Paskirtu…

„Jie nebeturi vyno“

Brangūs Broliai ir Seserys, „Žodis tapo kūnu ir gyveno tarp mūsų; ir mes regėjome jo šlovę“. Dievo Sūnus tapo žmogumi, bet nuo pirmosios įsikūnijimo akimirkos jo šlovė, dieviškoji galinga ir išganinga jėga buvo pridengtos jo žmogystės ir tarno pavidalo. Išorėje jis tapo panašus į visus žmones. Kristus palaipsniui ir iš dalies ėmė apreikšti savo šlovę…

„Jis dirba ir meldžiasi.”

Napoleono karininkas Druo, bėgant iš Maskvos per baisią audrą, nepaisant nuovargio ir mirties, dirbo ir meldėsi. Jo stiprybė rėmėsi Dievo baimėje. Napoleonas bėga iš degančios Maskvos. Baisi sniego audra plaka ligi mirties iškankintus jo kareivius; jie vos įstengia kojas pavilkti. Tūkstančiai krinta ant žemės ir miršta. Paskelbiamas trumputis poilsis. Nepermatoma ūkanota naktis apsupo likusius kareivius,…

„Jis dirba tavo karstui lentas.“

Romos ciesorius Julijonas, tyčiodamasis iš Jėzaus, klausė krikščionio, ką veikia „Galiliejietis, Staliaus Sūnus“. Krikščionis atsakė, kad Jis „dirba tavo karstui lentas“, ir ši pranašystė išsipildė, kai Julijonas mirė nuo žaizdos mūšyje. Romos ciesorius Julijonas, dėl savo atsimetimo nuo krikščionystės vadinamas Atpuolėliu, J. Kristų vadindavęs „Galiliejiečiu“ arba „Staliaus Sūnumi.“ Kartą, susitikęs krikščionį, pasityčiodamas, paklausė: „Ką veikia…

„Jis pasiėmė mūsų negales“

„Atėjus vakarui, kai saulė nusileido, pas Jėzų sugabeno visus ligonius ir demonų apsėstuosius, visas miestas buvo susirinkęs prie durų. Jis pagydė daugelį sergančių įvairiomis ligomis, išvarė daug demonų.“ Koks artimas mūsų širdžiai šis vaizdas. Kuomet atslūgsta dienos rūpesčiai, ateina vakaras, dažnai liekame vieni su savimi, tuomet paaštrėja ligų keliami skausmai, pagilėja vienatvės ir liūdesio jausmas….

„Jo įpėdinis Mus pakels.“

Kai Napoleono įsakymu buvo panaikinta popiežiaus valdžia Romoje, Pijus VII pareiškė, kad, nors Napoleonas jį nuvertė, jo įpėdinis jį pakels, turėdamas galvoje ne žemišką įpėdinį, o tą, kuris ateis po jo. Popiežius buvo pasirengęs grįžti net į katakombas. Kada, Napoleonui įsakius, generolas Mjolis įžengė į Romą ir panaikino popiežiaus valdžią, Pijus VII tarė pasiuntiniui Alguier,…