„Jei jūs verkiate, bent aš turiu dirbti.“

Božonko kasykloje prasiveržus vandeniui, darbininkai neteko drąsos. Prižiūrėtojo sūnus paėmė skaldiklį ir paskatino juos dirbti. Jo drąsa ir pasitikėjimas padėjo išsigelbėti.

Božonko (Beaujonc) kasykloje, Belgijoje, prasiveržė sykį požeminė vandens gysla, ir kasykloje prasidėjo išgąstingas tvanas. Kasyklų vedėjas tuojau davė signalą darbininkams, kad leistųsi viršun. Tačiau tik dvidešimt du tespėjo atbėgti prie keltuvo. Vedėjas ir jo sūnus atsisakė lipti. Pirma reikia kitus išgelbėti. Išgelbėjo dar septyniasdešimt keturis. Trūko dvidešimt šešių. Per dvi dienas tie nelaimingieji skaldė iš viso guolio kietą uolą, norėdami prasikirsti kelią į viršų. Bet kur tau! Uola – kieta, o vanduo kyla ir kyla. Trečiąją dieną vyrai jau nuleido rankas ir vistiek, sako, žuvę. Prižiūrėtojo sūnus pagriebė skaldiklį ir sušuko: „Jei jūs verkiate, kaip kūdikiai, bent aš turiu dirbti, kaip vyras!“ Drąsa bei pasitikėjimas vėl pakilo, ir penktąją dieną juos išgelbėjo.