„Jie nebeturi vyno“

Brangūs Broliai ir Seserys, „Žodis tapo kūnu ir gyveno tarp mūsų; ir mes regėjome jo šlovę“. Dievo Sūnus tapo žmogumi, bet nuo pirmosios įsikūnijimo akimirkos jo šlovė, dieviškoji galinga ir išganinga jėga buvo pridengtos jo žmogystės ir tarno pavidalo.

Išorėje jis tapo panašus į visus žmones. Kristus palaipsniui ir iš dalies ėmė apreikšti savo šlovę viešosios veiklos metu – per savo stebuklus ir mokymą.

Jo šlovė buvo pilnai apreikštą tik per velykinį slėpinį, per kryžių, prisikėlimą ir žengimą į dangų. Tačiau tuoj pat po Kalėdų, Bažnyčia ypatingai prisimena ir švenčia tris Jėzaus ankstyvojo gyvenimo įvykius, kur jau suspindi Jėzaus šlovė; jie iš anksto simbolizuoja visą jo išganingo darbo pilnatvę. Šie įvykiai – tai Viešpaties apsireiškimas. Pirmas toks ankstyvus apsireiškimo įvykis yra Išminčių pagarbinimas, antras – Kristaus Krikštas ir trečias – Kanos Vestuvės, apie kurias pasakoja šiandienė evangelijos ištrauka. Kanos vestuvėse, neilgai trukus po krikšto, prieš pat savo viešos veiklos pradžią, Kristus padarė savo pirmąjį stebuklą arba ženklą. Kanos stebuklas buvo padarytas užtariant Jėzaus motinai Marijai.

Dievo Sūnus atėjo į pasaulį, kad išmoktų kaip žmogus užjausti kitus, išmoktų klusnumo ir gailestingumo. O Marija, augindama turėjo dažnai jam pristatyti kitų žmonių poreikius ir bėdas. Bet kodėl dabar Marija prašo Jėzų padaryti stebuklą ne tam, kad pamaitintų alkstančius, išgydytų ligonius ar prikeltų mirusius, bet kad padaugintų vyno vestuvininkams? Iš pirmo žvilgsnio ši situacija atrodo gana banali.

Marija, kartu su Jėzumi ir jo pirmais mokiniais dalyvauja vestuvėse ir neįprastai anksti pasibaigia vynas. Tai buvo, žinoma, gana nemalonu svečiams, o ypač jaunikiui ir jo tėvams, nes, pagal seną žydų paprotį, būtent jaunikis turėjo aprūpinti pokylį vynu. Gal jo šeima priklausė Marijos giminei arba artimiems draugams, ir dėl to ji suprato jų nepatogią padėtį?

Šios aplinkybės vis tik neturi reikšmės Marijos prašymui. Vynas yra ženklas. Vyno nebuvimas savaime nėra didelė bėda. Žmonės gali gyventi be vyno, o kartais geriau jo visai negerti, negu gerti per daug. Dažnai vynu galima piktnaudžiauti, žmonės tampa priklausomi nuo jo, tapdami net vergais. Tada vyno kokybė, jo puikios savybės jiems nebeįdomios. Jie trokšta tik gerti ir prisigerti. Tačiau Biblijoje vynas yra Dievo dovana ir puikus žmogaus proto bei darbo atradimas.

Pasak psalmininko, jis džiugina žmogaus širdį. Naudojamas saikingai ir su padėka, vynas laisvina žmogų nuo perdėtų rūpesčių ir egoizmo, leisdamas jam išeiti iš savęs, džiaugsmingai švęsti ir bendrauti su artimaisiais. Vynas duoda įkvėpimą ir puoselėja karštą nuoširdų bendravimą tarp žmonių ir su Dievu. Jeruzalės šventykloje ir prie stalo žydų šeimose, palaiminama vyno taurė buvo tokios bendrystės svarbus ženklas. Paskutinės vakarienės metu, ši išganymo taurė taps Kristaus kraujo išlieto ant kryžiaus sakramentu. Jis taip pat paskelbs amžinąją mesijinę puotą Dievo Karalystėje, kur Kristus žada gerti naująjį vyną su savo mokiniais.

Reikia manyti, kad Kanos vestuvėse, Marija buvo įkvėpta pranašystės dvasia. Būdama naujoji Ieva, Bažnyčios Motina, ji iš karto paprašė savo vaikams geriausių dovanų. Ji paprašė ženklo visų tų amžinųjų gėrybių, kurias Kristus turėjo duoti žmonėms per savo auką ant kryžiaus, per savo vestuves su Bažnyčia, su nauja žmonija, su atgaivinta Dievo Tauta. Marija tarsi sakė Jėzui : Jie nebeturi vyno, jie nebeturi Dievo malonės, nebeturi tikros meilės bei tikro džiaugsmo. Jie turi savo apsivalymo bei paruošimo apeigas, bet jiems trūksta Šventosios Dvasios, kuri yra visos paguodos, visų gerų įkvėpimų, visos autentiškos bendrystės tarp Dievo ir žmonių, tarp vyro ir žmonos, tarp visų Dievo vaikų, neišsemiamas šaltis.

Tu esi sužadėtinis, naujasis Adomas, tikrasis jaunikis. Paversk jau dabar jų apsivalymo vandenį vynu, tai yra, liepsningais meilės santykiais su gyvuoju Dievu “. O Kristus atsakė: „Moterie, naujoji Ieva, mano valanda tai daryti, paaukojant savo gyvybę ant kryžiaus, dar neatėjo. Net ir valanda kai reikės pradėti mano viešą veiklą ateis tik po keleto dienų kai pasieksime Kafarnaumą.

Tačiau iki tada, aš būsiu tau paklusnus. Tavo prašymas man išreiškia Tėvo valią, kad duočiau dabar Dievo karalystės tarnams, savo būsimiems apaštalams, savo misijos galutinio tikslo ženklą. Šitaip aš jiems parodysiu savo šlovę, ir jie įtikės manę“.

Brangūs broliai ir seserys, mes jau esame paragavę Dievo karalystės naujo vyno Eucharistijoje. Mes turime Šventosios Dvasios džiaugsmą bei meilę savo širdyse. Užtariant Motinai Marijai, mes esame pašaukti liudyti šį džiaugsmą ir šią meilę visą savo gyvenimą, kad galėtume traukti kitus paskui save ir pasiekti su visais savo broliais ir seserimis amžinojo gyvenimo puotą. Amen.

Šaltinis: https://palendriai.lt/aktualijos/homilija/429-jie-nebeturi-vyno-homilija-ii-eilinis-sekm.html