Ekvadoro prezidentas Morenas buvo karštas katalikas, todėl Bažnyčios priešai jį nekentė. Po šv. Komunijos priėmimo jis buvo nužudytas sąmokslininkų. Mirdamas Morenas ištarė žodžius „Dievas nemiršta!“, pabrėždamas tikėjimo ir Dievo amžinumą. Morenas (Moreno), Ekvadoro (Amerikoje) prezidentas, buvo karštas katalikas, todėl jo nekentė Bažnyčios priešai ir tykojo jį nužudyti. 1875 m. rugpjūčio 6 d., J. Kristaus Atsimainymo…
Šv. Ignacas Antiochietis, vadinamas „Dievnešiu“ dėl Jėzaus širdyje, drąsiai liudijo Kristų imperatoriui Trajanui ir atsisakė aukoti stabams. Jis buvo pasmerktas būti sudraskytas liūtų, šią mirtį priėmęs su džiaugsmu dėl Kristaus. Šv. Ignacas, Antiochijos vyskupas, buvęs tas kūdikis, kurį Jėzus pastatęs prieš apaštalus, besiginčijančius, kuris jų bus aukštesnis dangaus karalystėje. „Jeigu neatsiversite ir nepasidarysite kaip kūdikiai,…
Karalius Fridrikas Didysis mokykloje paklausė vaiko, kur yra pasaulis. Vaikas, paminėjęs kaimą, Prūsiją, Vokietiją ir Europą, galiausiai atsakė, kad pasaulis yra Dievo rankose. Tai pabrėžia Dievo visagalybę ir pasaulio priklausomybę nuo Jo Apvaizdos. Fridrikas Didysis, atėjęs kartą į Brandenburgo kaimo mokyklą, rado geografijos pamoką. Karalius paklausė vieną vaikutį, kur esąs jo kaimas. „Prūsuose!“ atsakė mokinys….
Senuose krikščionių raštuose pasakojama, kad pirmaisiais krikščionybės amžiais vieną Romos kariuomenės legioną, mūsiškai pulką, sudarė vieni krikščionys (per 6000 žmonių). Iškilus karui, ciesorius įsakęs visai kariuomenei, išeinančiai į mūšius, pasimelsti pagonių dievams ir jiems paaukoti savo žygį. Tada krikščionių karių vadas Mauricijus nuėjęs pas ciesorių ir taręs: „Ciesoriau! Mes esame krikščionys ir norime krikščionimis būti….
Pasakojama apie senuosius „Dievo teismus“, kai teisumas buvo nustatomas per bandymus su karštais akmenimis ar įkaitinta geležimi. Paminimas panašus teismas Madagaskare, kur kaltinamieji turėdavo plaukti per krokodilų pilną vandenį, dažnai tapdami aukomis. Pabaigoje cituojamas Mt 4, 7: „Negundysi Viešpaties, savo Dievo“. Seniau buvo madoje vadinamieji Dievo teismai. Pav., jei nori sužinoti kas teisus, liepia eiti…
Vienas tėvas sulaukė tokio amžiaus, kad vos bepaeidavo su lazda, visas drebėdavo, beveik nieko nebegirdėdavo, dantų neturėdamas, ilgai valgydavo ; dažnai valgydamas, nuo rankų drebėjimo, sriubą išliedavo ar bliūdelį paversdavo. Sūnų ir marčią tai labai įerzino, ir jie nuvarė senelį valgyti į užpeckį. Vargšas tėvas jautėsi savo tikrųjų vaikų neapkenčiamas ir dažnai graudžiai apsiašarodavo. Kartą…
Daug įvairių skausmų, pagundų ir sunkumų tenka kiekvienam žmogui patirti žemėje. Jei jis visa tai pakelia, visam tam atsispiria, iš tiesos kelio neiškrypsta ir nuo Dievo neatsitraukia, tuomet parodo didelį dvasios atsparumą. Tas dvasios atsparumas nėra viena kokia dorybė, bet daugelio dorybių sutartinis veikimas. Mirties pavojams, pavyzdžiui, padeda atsispirti narsumas; nuliūdimui – kantrybė; girtavimui –…
Marija Stiuart, eidama į egzekucijos vietą, padėkojo tarnui už pagalbą, pavadindama tai paskutiniu vargu, kurį jam daro. Kai Marija Stiuart, Škotijos karalienė, lipo į žudynių vietą, vienas tarnų padavė jai ranką, kurią ji priėmė, tardama: „Labai ačiū; tai paskutinis vargas, kurį tamstai darau.“
Konstatinas II apsupo miestą, kurį gynė Romualdas. Pasiuntinys, nusiųstas pas Romualdo tėvą pagalbos, pateko į nelaisvę. Ant miesto sienų jam liepta šaukti apie beviltiškumą, bet jis drąsiai sušuko, kad ateina pagalba ir buvo tuoj pat nužudytas. Graikų imperatorius Konstantinas II apsupo Italijos miestą Beneventą, kurį gynė kunigaikštis Romualdas. Apsuptasis pasiuntė ištikimą žmogų pas savo tėvą,…
Neturtingas senelis skundėsi sunkumais dėl pirmųjų tėvų nuodėmės, tvirtindamas, kad jo šeima niekada nebūtų nusidėjusi. Turtingas ponas jį išbandė, apgyvendinęs name su visomis gėrybėmis, bet uždraudęs liesti vieną puodą. Smalsumas nugalėjo, ir seneliai pažiūrėjo į puodą, kas nutraukė jų lengvą gyvenimą. Vienas neturtingas senelis nuėjo pas turtuolį malkų kapoti. Privargęs, pats vienas kalba: „Ot negeri…
Vaikų vakarėlyje mergaitės gyrėsi savo tėvų statusu ir turtais. Virtuvės vaikas jautėsi menkas. Vėliau jis tapo žymiu dailininku Torvaldsenu, o kitas neturtingas berniukas tapo žymiu rašytoju Andersenu. Tai parodo, kad kilmė ir turtai nėra svarbiausi dalykai gyvenime. „[Aš esu…]“ tarė graži maža mergaitė per vaikų vakarą Danijoje, „o mano tėvas yra šambelionas, tai didelis laipsnis….
Prancūzų Direktorijos narys Lepo išrado naują religiją „Filantropija“, bet ji neturėjo pasisekimo. Ministeris Talleyrandas jam paaiškino, kad norint, jog žmonės patikėtų, reikia daryti stebuklus, kaip tai darė Kristus. Tai pabrėžia tikrų stebuklų svarbą tikėjimo plitimui. Prancūzų Direktorijos narys Lepo (Lepaux) po ilgo galvojimo išrado naują religiją, kurią pavadino „Filantropija“. Deja, jo religija neturėjo pasisekimo. Eina…