„Galėjau, bet nenorėjau!“

Kartaginos karžygys Hanibalas, nugalėjęs romėnus, užuot pasinaudojęs pergale, ėmė linksmai gyventi su kariais. Kai romėnai surinko naujas pajėgas ir užpuolė kartaginiečius, Hanibalas suprato savo klaidą – kai galėjo, nenorėjo, o dabar, kai nori, nebegali. Hanibalas, didysis Kartaginos karžygys, daug kartų nugalėjo Romos kariuomenę. 216 m. pr. Kr. jis visiškai sunaikino Romos kariuomenę prie Kanų. Tikėdamasis,…

„Galva arklio, uodega avinėlio.“

Klebonas, matydamas nedorai gyvenančius, bet laimingos mirties besitikinčius parapijiečius, per turgų pamokė juos, prašydamas arklo "su arklio galva ir avinėlio uodega". Paaiškinęs, kad mirtis yra gyvenimo pjūtis ar kelionės pabaiga, jis pabrėžė, kad negalima visą gyvenimą tarnauti blogiui ir tikėtis patekti į dangų, paveikdamas daugelį pasitaisyti. Vienam uoliam klebonui skaudėjo širdis, kad jo parapijoje daug…

„Garbė krikščionėms moterims!“

Anname persekiojimo metu krikščionims buvo įsakyta sutrypti kryžių. Vyrai atsisakė ir buvo nukankinti. Kai tas pats buvo liepta moterims, kelios sutrypė kryžių, bet kitos puolė melstis už jas. Sena moteris priekaištavo dukteriai, kuri sutrypė kryžių, ši atgailavo, pakėlė kryžių ir ragino kitas daryti tą patį. Sujaudinta minia reikalavo paleisti moteris, šaukdami "Garbė krikščionėms moterims!", ir…

„Geltonosios“ spaudos aukos

Gimnazistas, perskaitęs knygą „Raudonos Kauno naktys“, parašė anoniminį grasinantį laišką žydui. Dėl šio poelgio jis buvo išmestas iš gimnazijos, o kitam mokiniui pažemintas elgesio pažymys. Tai parodo neigiamą „geltonosios“ spaudos įtaką. Vienos mūsų gimnazijos penktos klasės mokinys 1932 m. vakare nuėjo pas draugą ir paprašė jį nunešti laišką vienam turtingam žydui. Šis, nieko blogo nemanydamas,…

„Geriau jis temiršta!“

Pasakojimas apie Palaimintąjį kun. Don Bosko, kurį aplankė ponia su sūnumi. Kunigas paklausė apie sūnaus pašaukimą, o ponia pasipiktino, kai jis užsiminė apie kunigystę, sakydama "Geriau jis temiršta!". Po 8 dienų sūnus sunkiai susirgo, ir, kunigui atėjus, pasakė motinai, kad žino, dėl ko turi mirti, primindamas jos žodžius. Vaikutis mirė. Pasakojimas iliustruoja nepagarbos pašaukimui pasekmes….

„Geriau miegoti, negu girtis”

Persų galvotojas, matydamas du sūnus miegančius, o trečią besigiriantį, kad meldžiasi, pasakė, jog geriau miegoti, nei girtis gerais darbais. Tai kritikuoja puikybę. Vienas Persijos galvotojas vakare skaitė atsidėjęs knygą. Kada po geros skaitymo valandėlės pakėlė akis, du jo sūnūs miegojo, o trečiasis su pasididžiavimu tarė: „Matai, tėveli, jie miega, o aš meldžiuosi.“ Tėvas atsakė: „Mano…

„Gimiau elgeta,“

Viceprezidentas Vilsonas, kilęs iš neturtingos šeimos, sunkiai dirbo nuo mažens, bet nuolat siekė žinių ir mokėsi kiekvieną laisvą minutę. Jo atkaklumas ir pasiryžimas padėjo pasiekti aukštą postą. „[Mano pradžia buvo sunki,]“ kalbėjo viceprezidentas Vilsonas. „Prie mano lopšio sėdėjo neturtas. Žinau, kas yra prašyti iš motinos duonos, kai ji jos negali duoti. Palikau namus turėdamas 10…

„Gudrusis Jonas.“

Arklį, vadinamą „Gudruoju Jonu“, apmokė ponas von Osten. Atrodė, kad arklys gali skaičiuoti ir „rašyti“ kojomis. Tačiau tyrimas parodė, kad arklys reagavo į mokytojo subtilius kūno kalbos ženklus, o ne mąstė savarankiškai. Tai parodo skirtumą tarp gyvūno dresūros ir žmogaus sąmoningumo bei sielos. 1904 m. vienas Berlyno ponas von Osten buvo taip išmokęs (išdresiravęs) arklį,…

„Gyvens per mane“

Jau ketvirtą sekmadienį paeiliui girdime skaitinius iš Jono evangelijos 6 skyriaus. Šiandienos žodžiais Jėzus užbaigia savo apreiškimą. Tolesnė eilutė apibendrina: „Visa tai jis paskelbė mokydamas Kafarnaumo sinagogoje.“ Jono evangelijos 6 skyriuje aprašomi Velykų laiko įvykiai. Velykų iškilmėse žydai šventė išvadavimą iš Egipto vergovės, taip pat Neraugintos duonos šventę. Velykų avinėlio valgymas priminė Egipte patirtą Dievo…

„Į Mozės krasę…“

Kiekvienas Šventojo Rašto žodis, kurį išgirstame per liturginius metus, skirtas be išimties visiems tikintiesiems: tiek Dievo žodį skelbiančiam kunigui, tiek žmonėms, kuriems jis skelbiamas. Kartais susiduriame su apgailėtinu iškraipymu – laimei, nūdien rečiau nei praeityje pasitaikančiu, – kai kunigas, Dievo žodžiu tarsi kardu smogia susirinkusiems žmonėms. O kartais kunigas piktnaudžiauja įvardžiu „jūs“, užuot sakęs „mes“,…

„Ir aš dabar jau tikiu.“

Per Didįjį karą mirtinai sužeistas kareivis paprašė kunigo, bet suprato, kad jo nesulauks. Matydamas šalia gulintį mirusį draugą, kuris savo krauju ant sienos parašė „Tikiu į Dievą“, kareivis atsivertė ir mirė tikintis. Buvo tai per Didįjį karą Argonuose. Po smarkaus mūšio vienas majoras su kareiviais perrišinėjo lauke tebegulinčius sužeistuosius. Artinantis prie vienų namų griuvėsių, pasigirdo…

„Ir tu būsi vienas iš

Pasakojimas apie šv. Hofbauerį, kuris, metęs Vienos universitetą dėl antikatalikiškos dvasios, atvyko į Romą su draugu ieškoti krikščioniško mokslo. Jie nutarė eiti į pirmą bažnyčią, kurios varpus išgirs. Tai buvo San Giuliano bažnyčia. Ten, po pamaldų, vaikas jiems pasakė, kad pamaldas laikė "Išganytojo kunigai" (redemptoristai) ir pridūrė "ir tu būsi vienas iš jų". Tai buvo…