Pasakojimas apie namų sargą, kuris Naujųjų metų naktį skelbė šlovinti Dievą. Angelas jį nusivedė į rūmus ir parodė brangius riešutus, kurių dauguma buvo tuščiaviduriai. Angelas paaiškino, kad tai simbolizuoja žmones, kurie išoriškai atrodo gerai, bet viduje yra tušti, nes neturi Dievo malonės. Senose knygose užrašyta šitokia graži pasaka. Viename mieste dievobaimingas namų sargas Naujųjų metų…
Koheleto knyga toliau rutulioja Jobo knygoje pradėtą atpildo temą. Mokymas apie atpildą pačia paprasčiausia forma reiškia, jog geriesiems turi būti atlyginta, o blogieji nubausti šiame gyvenime. Negana to, tarp kančios ir nuodėmės yra tiesioginis ryšys: jei žmogus kenčia, vadinasi, jis yra nusidėjėlis. Jobas parodė, jog kentėjimas nebūtinai suponuoja kenčiančiojo kaltę. Kentėjimai gali visiškai nepriklausyti nuo kaltės. Tačiau…
Romos karo vyras Fabricijus, nusiųstas pas nugalėjusį karalių Pyrą, atsisakė pinigų ir nebijo dramblio, parodydamas savo tvirtumą ir principingumą. Pyras, sužavėtas jo pavyzdžiu, paleido romėnus. Kartą romėnai kariavo su Epyro karaliumi Pyru. Pyras nugalėjo ties Heraklėja romėnus ir daugybę jų paėmė į nelaisvę (280 m. pr. Kr.). Netrukus užėjo didžioji romėnų šventė – Saturnijos. Prieš…
Pasakojimas apie penkis katalikų jaunimo narius Meksikoje, suimtus persekiojimų metu. Vienam jų, penkiolikmečiui, kareivis suteikė progą pabėgti, bet jis grįžo, sakydamas, kad jei draugai miršta už tikėjimą, tai ir jis turi mirti su jais. Visi penki buvo nužudyti. Pasakojimas pabrėžia drąsą, ištikimybę tikėjimui ir pasiaukojimą. Meksikos mieste Paras buvo suimti penki katalikų jaunimo draugijos „Asociación…
Keli berniukai susitarė paplaukyti luotu. Priėjus jiems prie vandens, vienas berniukas sustojo ir tarė: „Palaukite, aš pasiprašysiu motinos, kad ji man leistų su jumis paplaukyti, nes aš jai prižadėjau niekada be jos žinios neiti į vandenį.“ Visi berniukai pasileido juokais ir pavadino jį bailiu. Tada gerasis motinos sūnus atsiliepė: „Taip, aš būčiau tikrai bailys, jei…
Pranašui Elijui Dievas apsireiškė ne audra, žemės drebėjimu ar ugnimi, bet „švelnios tylos balsu“. Kartais ir su mūsų gyvenimu būna panašiai kaip su besikeičiančiu oru. Darganotą ir audringą pakeičia gražus ir saulėtas oras. Žmogaus dvasia yra šventovė, ir Dievas ateina į ją ne žemės drebėjimu, ne ugnimi, bet tylos balsu. Mano dvasia yra ta vieta,…
Jei ko nors trūksta, tai ne rašymo ir kalbėjimo, nes paprastai to būna per daug, o tylos ir darbų. Juk kalbėjimas išblaško, o tylėjimas ir darbas sutelkia ir duoda dvasiai jėgų. Šv. Kryžiaus Jonas
Sekminių išvakarėse mums pateikiami pasirinktinai penki skaitiniai ir viena Evangelijos ištrauka. Išvakarių Evangelijoje (Jn 7, 37–39) yra Dvasios atsiuntimo pažadas. Vaizdžiausiai Sekminių įvykis aprašomas Apaštalų darbuose (2, 1–11), kur Lukas pasakoja apie ūžesį, ugnies liežuvius ir kalbų dovaną. Ar šis Šventosios Dvasios išliejimo atpasakojimas neprieštarauja šiandieniniam Evangelijos skaitiniui? Ne, Dvasios išliejimą lydi ne vien šios apraiškos….
Antrąjį advento sekmadienį pasirodo Jonas Krikštytojas, Jėzaus pirmtakas, tarpinė asmenybė tarp pranašystės ir pažado įvykdymo. Išties Jonas jau nuo pat gimimo buvo pasveikintas savo tėvo Zacharijo kaip pranašas: „O tu, vaikeli, būsi vadinamas Aukščiausiojo pranašu,0 nes tu eisi pirma Viešpaties jam kelio nutiesti“ (Lk 1, 76). Manoma, kad Jonas kurį laiką praleido religinėje bendruomenėje, savo…
„Palaiminti tyraširdžiai, nes jie regės Dievą“ (Mt 5, 8). Kai girdime šį palaiminimą, dažniausiai manome, jog tai šeštojo Dievo įsakymo atitikmuo: „Nesvetimauk.“ Šis aiškinimas dominavo ilgus amžius krikščioniškame dvasingume. Tačiau graikiško žodžio katharos (liet. „tyraširdis“) pirminė reikšmė yra „skaidrus“, „nuoširdus“. Pavyzdžiui, kalbėdami apie skaidrų, permatomą ir nedrumzliną vandenį, sakome tyras vanduo. Todėl „tyraširdžio“ antonimas yra…
Šv. Florijonas laikomas ugnies patronu. Kaime kilus gaisrui, gyventojai meldėsi šv. Florijonui, ir gaisras greit užgeso. Dėkingi jie pasižadėjo kasmet švęsti šv. Florijono dieną ir eiti į Mišias. Po daugelio metų vienas gyventojas pažeidė šį paprotį ir dirbo laukuose tą dieną. Užsidegė jo namas, bet kaimynai padėjo užgesinti. Išsišokėlis gailėjosi ir atsiprašė. Šv. Florijonas laikomas…
Ūkininkas, ilsėdamasis po ąžuolu, burbėjo ant Dievo, manydamas, kad netikslinga, jog maži gyliai auga ant didelio medžio, o dideli moliūgai ant silpnų krūmų. Jam ant nosies nukritus gyliui, jis suprato, kad Dievo tvarka yra tikslinga ir išgelbėjo jį nuo galimo didelio moliūgo smūgio. Vienas ūkininkas, slėpdamasis nuo vasaros karščių, atsigulė po ąžuolu ir ėmė galvoti,…