Turtingas bajoras, buvęs provincijos prefektas, nusprendė įstoti į trapistų vienuolyną. Nepaisant giminaičių ir draugų bandymų jį atkalbėti, jis liko tvirtas, sakydamas, kad trys "žandarai" – Mirtis, Teismas, Amžinybė, parašyti virš vienuolyno vartų – jam neleidžia išeiti. Prancūzijoje gyveno turtingas bajoras. Ilgai jis buvo vienos provincijos prefektas (apskrities viršininkas), ir visi jį gerbė. Tik štai vieną…
Šio sekmadienio Evangelijoje galime įžvelgti Bažnyčios istorijos santrauką. Evangelijos šerdis – ypatingas Jėzaus ir Petro dialogas. Kristaus klausiami apaštalai pasako, ką apie jį mano žmonės. Tada Kristus klausia apaštalų: „O kuo jūs mane laikote?” Juk apaštalai turėjo progą geriau Kristų pažinti. Tuomet Petras visų apaštalų vardu ištaria lemtingus žodžius: „Tu esi Mesijas, gyvojo Dievo Sūnus!”…
„Tu mane suvedžiojai, Viešpatie, aš leidausi suvedžiojamas.“Pirmasis šio sekmadienio skaitinys prasideda kaip meilės istorija. Taigi Dievo Žodis suvedžiojo Jeremiją, kuris rašė: „Kai tavieji žodžiai buvo man duoti, juosius ryte prarijau, – tavasis žodis atnešė man džiaugsmą ir širdies linksmybę“ (Jer 15, 16). Šv. Petrą taip pat suvedžiojo Viešpats. Vėliau šv. Paulius irgi buvo Jėzaus pagautas…
“Siunčiu savo pasiuntinį pirma savęs parengti man kelią. Staiga ateis į savo šventyklą Viešpats, kurio jūs ieškote. Sandoros pasiuntinys, kurio jūs trokštate, tikrai jau ateina, – kalbėjo Galybių VIEŠPATS. Bet kas gali ištverti jo atėjimo dieną ir kas gali išsilaikyti, jam pasirodžius? Juk jis yra kaip lydytojo ugnis ir kaip skalbėjų šarmas. Jis sėdės kaip…
Dideliame turguje, kur perkami įvairūs pasaulietiški paveikslai, niekas neatkreipia dėmesio į Kristaus paveikslą, tačiau aklas elgeta jį nusiperka iš savo surinktų pinigų. Aklasis sako, kad jis, būdamas aklas, mato paveikslo vertę, o regintys jo nemato. Mieste didelis turgus. Turguje tarp eilės įvairių būdelių stovi ir paveikslų pardavinėtojas. Žmonės grūdasi ir perkasi kas prezidento, kas ministerių,…
Maršalas Fošas, pamatęs Meco miesto atidavimą vokiečiams, pasiryžo atitaisyti šią gėdą. Montalamberas, matydamas kryžių niekinimą, pasiryžo ginti Kristaus teises. Austrijos admirolas Tegethofas, mūšio metu pasakęs „Turi būti mūšis ties Lisa!“, įkvėpė karius pergalei. Maršalas Fošas pasakodavo, kad 1871 metais, jam besiruošiant šalia Meco miesto laikyti egzaminus į karo akademiją, maršalas Bazenas su savo karininkais tuose…
Senajame Testamente, ypač ankstesnėse jo knygose, dažnai kartojama mintis, kad žemiškosios gėrybės yra Dievo palaimos ženklas. Jų reikia stropiai siekti, nes tai yra tarsi užmokestis už dorą gyvenimą. Abraomas buvo paragintas palikti savo gimtąją šalį, tačiau jam ir jo palikuonims buvo pažadėtas kitas didžiulis kraštas. Iš Abraomo kilusi tauta su ilgesiu laukė pažadėtos „pienu ir…
Šio sekmadienio skaitinyje iš pažiūros sunku įžvelgti viltį. Koheletas sako, kad gyvenimas yra tik iliuzija ir visiškas nusivylimas. Kokia prasmė lieti prakaitą ir kurti laimę, po to palikti užgyventą turtą kažkam visiškai nenusipelniusiam. Pasakymai „rūkų rūkas” arba „tuštybių tuštybė” reiškia visišką tuštybę. Autorius mus patikina pats viską išbandęs, tačiau po kelių malonių akimirkų viskas praeidavo…
Pasakojimas apie turtingą žmogų, gyvenusį prabangoje, ir elgetą Lozorių, kentėjusį skurdą. Po mirties Lozorius pateko į dangų, o turtuolis į pragarą. Kentėdamas turtuolis prašė atsiųsti Lozorių jam padėti, bet Abraomas paaiškino, kad jų likimai skirti ir reikia klausyti Raštų mokymo. Buvo vienas turtingas žmogus. Jis vilkėdavo purpura ir ploniausia drobe ir puikiai pokyliavo. Buvo taip…
Evangelijoje vaizduojama, kaip prabangos ir skurdo pasaulis egzistuoja greta vienas kito. Turtuolis ir vargšas gyvena visiškai skirtinguose pasauliuose. Žemiškajame gyvenime juos skiria nedidelis atstumas, vos vienerios durys, tačiau amžinybėje tie pasauliai atskirti neperžengiamos bedugnės. Sekant Evangelijos mintį, blogiausia ne tai, kad turtuolis yra egoistas ir mėgaujasi malonumais, bet kad jis visiškai nesuvokia skurdo ir nesistengia…
Mūsų viltis nulemia ateitį. Didelė viltis laiduoja didelę meilę. Kitais žodžiais tariant: kokia mūsų viltis, tokia ir meilė. Galbūt mums atrodo, jog gyvenime nevyksta ypatingų dalykų, tačiau kartkartėmis pajuntame, kad pristingame vilties. Vietoj džiaugsmo ir ramybės slegia liūdesys ir nerimas. Žmogiškosios kovos ir ambicijos palieka tik kartų nuoskaudų skonį. Įkyriai kartojame, kad esame viskuo nusivylę…
Pasakojimas apie protestantų pamokslininką, kuris rodė dukrai katalikų bažnyčios įžymybes Londone. Mergaitė pastebėjo, kad prie altoriaus dega šviesa, o tėvas paaiškino, kad tai reiškia, jog čia yra Jėzus. Protestantu bažnyčioje mergaitė pastebėjo, kad šviesa nedega, ir tėvas paaiškino, kad čia nėra Jėzaus. Mergaitė nuo tada norėjo lankyti tik katalikų bažnyčią, o tėvas dėl jos žodžių…