Milijonai žmonių visame pasaulyje šiandien švenčia Kristaus Gimimo šventę. Nors kiekviena tauta turi savas nepakartojamas tradicijas, ši diena visur neša daug šilumos, nuoširdumo ir džiaugsmo. Ir tai, be abejo, pati šeimyniškiausia šventė. Kūčių šventinis stalas suburia visą šeimą, skamba bendra malda ir artimieji keičiasi dovanomis – visa tai yra neatskiriama šventės dalis. Daugelyje šalių Kristaus…
Nuo mūsų Viešpaties Jėzaus gimimo prasidėjo nauja era, nuo jo gimimo mes skaičiuojame mūsų istorijos metus. Jau vien apie tai susimąsčius, nejučia ateina aiškumas, kad Jėzus nebuvo vien tik žmogaus sūnus, kuris gimsta ir miršta, bet taip pat ir Dievo Sūnus, kuris savo įsikūnijimu, mirtimi ir prisikėlimu perkeičia žmoniją, pakylėja žmogų iki Dievo (plg. 2…
Kalėdų nakties mišios Tauta, gyvenusi tamsoje, išvydo didžią šviesą. Imperatoriaus Augusto laikais, Izaijo išpranaušauta šviesa sušvito Betliejaus danguje. O Viešpaties šlovės šviesos liudytojai buvo tik paprasti piemenys, kurie pakaitomis budėdami, sergėjo savo bandą…. Šiąnakt, mes taip pat atvykome budėti ir švęsti gimimą to, kuris yra žmonių šviesa, Mesijas, mūsų Išganytojas ir Viešpats. Šiandien, artėjant šventėms…
Giedokite Viešpačiui naują giesmę – Cantate Domino canticum novum. Brangūs broliai ir seserys, Kristus yra šios naujos giesmės įsikūnijimas, pagrindinis jos kantorius bei mokytojas. Šią naktį mūsų pasaulyje gimė Amžinasis Dievo Sūnus tapęs žmogumi, mūsų Viešpats Jėzus Kristus. Jis yra mūsų gelbėtojas, naujasis Adomas, naujasis žmogus. Su juo gimė ir nauja giesmė, kuri iki tol…
Tai, kad Kalėdų proga aukojamos trejos skirtingos Mišios ir skaitomi skirtingi skaitiniai, turi gilią simbolinę prasmę. Vidurnaktį aukojamos Bernelių Mišios simbolizuoja amžinąjį Kristaus gimimą Tėvo prieglobstyje, rytmečio Mišios – Jėzaus gimimą Marijos įsčiose, o dienos Mišios – mistinį Kristaus gimimą tikinčiųjų širdyse.Ankstyviausias Kristaus gimimo šventimas gruodžio 25-ąją anksčiausiai užfiksuotas 336 metais. Ši šventė greitai paplito…
Liturginės šventės sugrupuojamos atskleidžiant jų tarpusavio ryšį ir giliąją prasmę. Po Šventųjų apaštalų Petro ir Pauliaus iškilmės švenčiame pirmuosius Romos Bažnyčios kankinius. Po Šventojo Kryžiaus išaukštinimo šventės minime Sopulingosios Dievo Motinos šventę. Pirmąją Naujųjų Metų dieną švenčiama Marijos Dievo Gimdytojos iškilmė taip pat geriau suprantama kaip baigiamoji Kalėdų oktavos šventė. Per visas aštuonias Kalėdų oktavos…
Šventojo Rašto Pradžios knygoje skaitome: „Pradžioje Dievas sukūrė dangų ir žemę.“ Jono evangelija taip pat prasideda nuo „Pradžios“. Dievas atsiuntė savo Žodį ir kalba nebe pranašų paraginimais ar per stulbinantį angelų tarpininkavimą. Dievas apsigyveno tarp mūsų, jis pasirinko prabilti tiesiogiai į žmogų, gyvenantį šiame pasaulyje. Kalėdų malonė yra ypatinga antgamtinė tyla, kurioje galime pajusti Dievo…
Koks yra šv. Kalėdų ženklas? Uždavę šį klausimą sulauktume labai skirtingų atsakymų. Vieniems tai bus eglė, kitiems – dovanos, dar kažkas šią šventę sieja su didelėmis sniego pusnimis. Visa tai neretai užgožia tikrąją Kalėdų prasmę. Didysis šios nakties ženklas tai – mažas Kūdikis. Silpnas, bejėgis Kūdikis tapo žmogaus išsigelbėjimo ženklu. Bet kuris mūsų pastebėtas kūdikis…
Lietuva – lygumų kraštas. Neturime kalnų, snieguotomis viršūnėmis siekiančių debesis ir atkartojančių visas gamtines zonas. Tačiau mūsų protėviai, dar būdami pagonys, ieškodami dievybės ir garbindami ją, stengėsi pakilti aukščiau lygumų, kur vyko įprastinis gyvenimas. Jie pylė kalnus – piliakalnius, kurių viršūnės tarnavo kaip susitikimo su dievybe vieta. Šventajame Rašte yra ne viena susitikimo su Dievu…
Antrojo gavėnios sekmadienio Evangelijos skaitinys lengvai prakalbina mūsų vaizduotę. Tačiau turime neapsiriboti vien įtaigia Jėzaus atsimainymo scena, o pasvarstyti, ką Viešpats mums ja apreiškia. Dar neatėjo laikas pasistačius palapines palaimingai gėrėtis nuostabiu spindesiu. Balsas iš dangaus liepia „klausyti“, o ne vien „žiūrėti“. Dieviškojo apreiškimo prasmę padeda suvokti šventieji liudytojai iš anapus – Mozė ir Elijas….
Pasakojimas, remiantis padavimais, apie Kalvarijos kalno prie Jeruzalės kilmę. Teigiama, kad ant jo po Didžiojo tvano buvo palaidoti Adomo kaulai. Kristui mirštant ant kryžiaus būtent šioje vietoje, Jo kraujas, ištryškęs žemei prasiskyrus, nuplovė pirmojo tėvo dėmes. Pasakojimas iliustruoja Kristaus kryžiaus ir Adomo nuodėmės ryšį. [Kalvarijos kalnas], ant kurio Išganytojas buvo prikaltas prie kryžiaus, gavo vardą…
Malda yra ne tam, kad Dievas, tarsi auksinė žuvelė, įvykdytų mūsų valią, bet kad mes įvykdytume Dievo valią: pajėgtume iš Jo priimti kiekvieną kryželį, kiekvieną malonę ir kiekvieną Jo dovaną panaudotume bendram gėriui. Nežinomas autorius