Šiandienos Žodžio liturgijoje kalbama apie kantrumą, ištikimybę, mokėjimą laukti – tai Dievo palaiminimo laidas. Šventasis Jokūbas pateikia žemdirbio pavyzdį: padaręs viską, ką gali, jis kantriai laukia gaivinančio lietaus. Kantrumas nėra tinginystė. Priešingai, tai nuolankus gamtos dėsnių bei sąlygų pripažinimas: augalui, brandinančiam vaisių, būtina šviesa, gera žemė ir lietus. Panašiai yra dvasiniame gyvenime. Mūsų išganymas priklauso…
Pasakojimas apie Lenkijos karalių Boleslovą II, kuris, nužudęs Krokuvos vyskupą Stanislovą už tai, kad šis drįso papeikti jo nedorybes, buvo ekskomunikuotas. Grįždamas iš Romos, jis apsivilko atgailos rūbais ir aštuonerius metus tarnavo benediktinų vienuolyne kaip nebylys. Prieš mirtį jis prisipažino, kas esąs, ir mirė kaip atgailaujantis nusidėjėlis. Pasakojimas iliustruoja atgailos svarbą ir bausmę už nusikaltimus….
Karalius Liudvikas XVI mokė savo vaikus nuolankumo, parodydamas jiems metrikų knygą, kurioje šalia jų buvo amatininko sūnaus vardas. Jis pabrėžė, kad Dievo akyse visi lygūs, ir svarbiausia yra dorybė, o ne kilmė ar statusas. Prancūzų karalius Liudvikas XVI savo vaikus mokė būti paprastais, nuolankiais. Kartą jis liepė atnešti metrikų knygą, kurioje buvo surašyti jo vaikų…
Sąžiningas tarnas lieka ištikimas net pagundos akivaizdoje.
Karaliaus paslaptį pridera saugoti, o Dievo darbus garbinga atskleisti, juos skelbti. Tobito knyga, 12, 7
Pasakojama apie ikonoklastų persekiojimą prieš II Nikėjos susirinkimą. Ciesorius Konstantinas Kopronimas klausė vienuolį Steponą apie paveikslų garbinimą. Steponas, paimdamas pinigą su ciesoriaus atvaizdu, paklausė, ar jį nubaustų, jei tą pinigą sutryptų. Ciesoriui patvirtinus, kad tai įžeistų jį, vienuolis palygino tai su Aukščiausiojo Karaliaus atvaizdų niekinimu. Steponas buvo žiauriai nukankintas. Prieš II Nikėjos susirinkimą 787 m.,…
Anglijos karalius Ričardas, norėdamas paskatinti sūnų būti dosniam, atidavė jam savo iždo raktus, parodydamas pasitikėjimą. Dosnusis Anglijos karalius Ričardas kartą sukvietė visus savo valstybės didžiūnus, norėdamas viešai jiems parodyti savo dosnumą. Gausiai visus apdovanojęs, pasišaukė savo sūnų, Anglijos sosto paveldėtoją, ir jam padavė savo iždo raktą, tardamas: „Savo tarnams aš tiek daviau turtų, kiek man…
Konstantinopolio patriarchas šv. Jonas Auksaburnis, matydamas karalienės Eudoksijos sukeltą papiktinimą, pasmerkė jos elgesį pamoksluose. Karalienė, įžeista dėl statulos pastatymo ir jaunimo šokių prie jos, nusiuntė šv. Joną į tremtį, kur jis ir mirė. Pabaigoje IV šmt. Konstantinopolio vyskupas patriarchas buvo šv. Jonas, dėl savo gražios iškalbos vadinamas Auksaburniu. Būdamas šventas, jis negalėjo nutylėti visų tų…
Šv. Paulius mokėjo pinti. Karališkųjų šeimų nariai irgi mokėjo rankdarbių. Išmintingi valdovai, tokie kaip Alfonsas Aragonietis, Septimijus Severas, Aleksandras Didysis, Leonas XIII, pabrėžė darbo vertę, o tinginystę laikė vergišku ypatumu. Šv. Paulius mokėjo dirbti pintines. Karaliai Habsburgai ir Hohencolernai versdavo kiekvieną savo šeimos narį išmokti kokį rankdarbį. Pranciškus Juozapas I mokėjo tekinimo amatą, Vilhelmas II…
Senojo Izraelio istorijoje monarchijos atsiradimą apie 1020 metus prieš Kristų lydėjo įtampa tarp skirtingų grupių jausenos bei nuostatų. Vieni norėjo karaliaus valdžios, manydami, kad ji suteiks vienybės ir politinės galios Izraelio gentims. Kiti nuogąstavo, jog žemiškojo karaliaus valdžia gali sukelti grėsmę Jahvės viešpatavimui. Karalių palaikanti partija paėmė viršų, ir Saulius tapo pirmuoju tautos karaliumi. Patirtis…
Autorius: BAŽNYČIOS ŽINIOS Senojo Izraelio istorijoje monarchijos atsiradimą apie 1020 metus prieš Kristų lydėjo įtampa tarp skirtingų grupių jausenos bei nuostatų. Vieni norėjo karaliaus valdžios, manydami, kad ji suteiks vienybės ir politinės galios Izraelio gentims. Kiti nuogąstavo, jog žemiškojo karaliaus valdžia gali sukelti grėsmę Jahvės viešpatavimui. Karalių palaikanti partija paėmė viršų, ir Saulius tapo pirmuoju…
Pasakojimas apie Airijos teisėją, kuris namų koplyčioje prieš eidamas į teismą klausydavo Mišių. Jis rodydavo kapelionui visus pagarbos ženklus, sakydamas, kad jei jis, būdamas teisėjas, yra Karaliaus vietininkas ir reikalauja pagarbos, tai kunigas, būdamas Kristaus, Karalių Karaliaus, pasiuntinys, vertas daug didesnės pagarbos. Pasakojimas pabrėžia pagarbą kunigams kaip Dievo atstovams. Vienas žymus Airijos teisėjas prieš eidamas…