Kaip žinome, Sekminių dieną ypatingai garbinama Šventoji Dvasia. Bet gal reikėtų paklausti, kas iš tikrųjų yra ši Dvasia? Žinoma, nesame panašūs į tuos šv. Pauliaus Efeze sutiktus vyrus, kurie, jau įtikėję Kristų, dar nežinojo, kad yra Šventoji Dvasia. Ji mums yra duota, ji gyvena mumyse. Mes galime pajusti jos artumą ir įkvėpimus. Bet kartais mūsų…
Šv. Atanazas, persekiojamas priešų, sėdėjo laivelyje. Priešams paklausus, ar Atanazas netoli, jis atsakė: "Netoli, čia pat", taip suklaidindamas juos ir išsigelbėdamas. Kristus sako: „Būkite tat gudrūs, kaip žalčiai, ir neklastingi, kaip karveliai“, o meluoti niekada neleidžiama, bet galima nesakyti tiesos, jei tai sukeltų sunkumų. Kartą šv. Atanazas, persekiojamas priešų, nebegalėdamas kitaip iš jų išsisukti, sėdo…
Po Kalėdų prasideda eilinis Bažnyčios liturginis laikas, atskleidžiantis Jėzaus viešosios tarnystės prasmę. Šiandien Evangelijoje skaitome apie Jėzaus artimiausių mokinių pašaukimą. Skirtingai nuo kitų Evangelijų (Morkaus, Mato ir Luko), Evangelijoje pagal Joną mokiniai pašaukiami ne tiesiogiai susitikę su Jėzumi. Čia pabrėžiamas tarpininkavimas: Jonas Krikštytojas savo dviem mokiniams nurodo Jėzų; po to vienas iš jų, Andriejus, taip…
Pagal kasmetinį liturginių metų ciklą adventu rengiamės Viešpaties atėjimui. Iš pirmo žvilgsnio galime įžvelgti prieštaravimą: kaip mūsų suplanuotas adventas su šimtmečiais nusistovėjusiomis tradicijomis gali padėti pasirengti Evangelijoje skelbiamam netikėtam Viešpaties atėjimui. Juk Jėzaus atėjimas nenumatomas ir neišmatuojamas – adventas būtų tarsi kupinas sprogstamosios medžiagos. Mūsiškis advento pasirengimas yra tik palyginimas, laukiant tikrojo Viešpaties atėjimo. Žmonėms…
„Tyruose šaukiančiojo balsas” reiškia ne tik Joną Krikštytoją, bet ir bendrą biblinio religingumo nuostatą. Šventajame Rašte šauklys, arba skelbėjas, visuomet skelbia gerąją žinią apie pergalę, blogio įveikimą. Pergalė yra tautai vadovaujančio karaliaus nuopelnas, o šauklys paskelbia tautai gerąją žinią. Skaitinyje iš Izaijo knygos pranašo balsas trykšta entuziazmu: „Tada Viešpaties šlovė bus apreikšta! Visa žmonija ją…
Laiške žydams skaitome: „Daugel kartų ir įvairiais būdais praeityje Dievas yra kalbėjęs mūsų protėviams per pranašus, o dabar dienų pabaigoje jis prabilo į mus per Sūnų” (Žyd 1, 1–2). Matome, kad dieviškasis išganymo planas turi tarsi dvi dalis. Pirmoji – parengimas: Dievas išsirenka vieną tautą ir ją rengia priimti savo Sūnų. Antroji – Sūnaus įsikūnijimas….
Mūsų prisikėlimas bus kitoks nei Lozoriaus prikėlimas. Lozorius prikeltas po kurio laiko mirė, o mes po prisikėlimo jau niekada daugiau nemirsime. Mūsų gyvenimas nepasibaigs, bet pasikeis. Štai mūsų viltis. Tačiau, kol gyvename šioje žemėje, dažnai būname savo dvasia mirę, nes nusidedame. Daug žmonių su malda lūpose ir viltimi akyse žiūri į savo artimuosius, vildamiesi sulaukti…
Pasakojimas apie moterį, kuri per išpažintį pasakojo ne tik savo, bet ir vyro nuodėmes. Kunigas nurodė jai atlikti atgailą už save ir tris dalis rožančiaus už vyrą, nes ji išpažino jo nuodėmes. Taip kunigas pamokė ją išpažinti tik savo nuodėmes. Pasakojimas iliustruoja išpažinties esmę – savo nuodėmių pripažinimą. Viena moteriškė per išpažintį skundė savo vyrą…
Šiandien Bažnyčia mini Jėzaus krikštą. Tai Jėzaus viešojo gyvenimo pradžia. Mums šis įvykis yra tarsi atsakymas į klausimą, kodėl Jėzus įsikūnijo. Trumpai tariant, galima sakyti, jog jis tapo žmogumi, kad mus padarytų Dievo vaikais. Jėzus krikštijasi, ne kad pats būtų pašventintas, bet kad parodytų, ką mes privalome daryti. Įeiti į upę, nusiplauti – tai simbolinis…
Šiandienos Evangelijoje dviejų Jėzaus mokinių liūdesys perkeičiamas į viltį. Šis perkeitimas provokuoja ir mus: ką turėtume daryti, kad atgimtume viltimi? Skaitiniuose aiškinamos tikėjimo tiesos, bet neakcentuojama meilė. Vis dėlto krikščionybėje meilė nėra antraeilis dalykas. Dėmesingai skaitydami, Emauso istorijoje irgi įžvelgiame meilės ugdymo pamokas. Visuose skaitiniuose kalbama apie meilę per meilingus Jėzaus darbus. Žinia apie šiuos…
Šiandien džiaugsmingai švenčiame Viešpaties Jėzaus Kristaus, mūsų ir pasaulio Karaliaus, iškilmę. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad pirmasis ir pagrindinis visatos karalius ir valdovas yra pats Vienas Trejybėje Dievas. Kaip rašoma Apreiškimo knygoje, jis yra „Alfa ir Omega“, visų dalykų šaltinis ir tikslas, tas, kuris „yra, kuris buvo ir kuris ateina“. Jis yra ir buvo, turėdamas savyje…
Dar ne Velykos. Šiandien įžengiame į Velykų slėpinį per Verbų procesiją. Kaip ir kiekviena liturginė procesija ji mums primena, kad žemėje esame keleiviai kelyje į Dievą. Vienintelė mūsų buveinė, tikroji tėvynė yra Dievo, mūsų Tėvo karalystė. Verbų procesiją sudaro Jėzaus sekėjai, regintys jame Viešpaties Palaimintąjį, ateinantį atkurti savo tautoje Dievo karalystę. Pačiam Jėzui įžengimas į…