Kiekvienas žemės lopinėlis turi savo istoriją. Kur dabar mes gyvename, kažkas gyveno prieš mus – kūrė, mylėjo, kentėjo. Prieš šimtus ir tūkstančius metų čia kažin kas vyko. Ir po mūsų iki pasaulio pabaigos kažkas vyks. Evangelistas Lukas labai pagarbiai žvelgia į istoriją ir ją pasakoja preciziškai išsamiai. Kruopščiai sudėtas jo pasakojimas vėlesnėms krikščionių kartoms pasitarnaus…
„Viešpats ateis ir mus išgelbės.“ Šis pažadas, kuris mus be galo džiugina, yra pagrindinė advento tema. Šio laikotarpio, skirto pasiruošti Kalėdų šventei, pradžioje beveik instinktyviai norime jau išgirsti kalbant apie prakartėlę ir Jėzaus gimimą. Tačiau, prieš paminėdama šį pirmąjį išganymo įvykdymo etapą, Bažnyčia kreipia mūsų žvilgsnius į ateitį, primindama laikų pabaigą, kai Kristus sugrįš „debesyse…
Šiandien džiaugsmingai švenčiame Viešpaties Jėzaus Kristaus, mūsų ir pasaulio Karaliaus, iškilmę. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad pirmasis ir pagrindinis visatos karalius ir valdovas yra pats Vienas Trejybėje Dievas. Kaip rašoma Apreiškimo knygoje, jis yra „Alfa ir Omega“, visų dalykų šaltinis ir tikslas, tas, kuris „yra, kuris buvo ir kuris ateina“. Jis yra ir buvo, turėdamas savyje…
Su nostalgija menasi laikai, kai bažnyčioje per Sumą griausdavo vargonai ir skambėdavo sudėtingi polifoniniai kūriniai – dramatiškas Miserere, per laidotuves Dies irae. Gal dar likęs koks kunigas mohikanas, kuris prie karsto užgieda senąjį, pagaugais per odą einantį „Gelbėk mane, Viešpatie“: diena rūstybės, liepsnojantis dangus, o jo fone – teisiamas pasaulis. Baigdami liturginius metus apmąstome panašius…
Dievui patinka pastebėti mažus žmones ir juos kitiems parodyti kaip tinkamo elgesio pavyzdį. Tai paguodos žinia, kad ir pats kukliausias bet kurių laikų žmogus Dievui yra svarbus, jo pastebėtas ir sulaukia palaikymo netikėčiausiais būdais. Dvi našlės, gyvenusios skirtingais laikmečiais, atkreipia paties Dievo žvilgsnį. Sunkmečiu gyvenusi našlė, aprašyta 1-oje Karalių knygoje, išgirsta pranašo Elijo beveik beprotišką…
Ar galima įsakyti mylėti net ir patį Dievą? Juk tikros meilės neišreikalausi nei iš savęs, nei iš kito, kaip kokio mokesčio ar daikto. Ją tiesiog reikia atrasti kaip paslėptą lobį. Meilė yra dovana, palietusi kiekvieno žmogaus širdį. Pats Dievas, sukurdamas žmogų pagal savo paveikslą, apdovanoja šiuo nuostabiu panašumu į Jį patį. Visi nori būti mylimi…
Karlas Marksas religiją pavadino opiumu liaudžiai, kuri tikėdama šviesia ateitimi amžinybėje susitaiko su savo skurdu, pančiais ir toliau tarnauja buržuazijai. Komunizmas, nuvertęs senąją santvarką, pasišovė sukurti rojų čia, žemėje. Tiesa, laimė buvo žadama kaip toj dainoj: tik rytoj, tik rytoj. Sugriuvus komunizmui šviesus rytojus atėjo pats ir tapo šiandiena: priklausome 20 procentų planetos gyventojų, kurie…
Pasakojimas apie aklojo išgydymą – mums skirta istorija. Gyvenimo tikrovėje mes dažnai pakliūvame į elgetos Bartimiejaus situaciją: esame gyvenimo paribiuose, akys nusilpsta, žemė slysta iš po kojų, pilna išbandymų, netekties, sunkumų… Jeigu tai ne apie jus – puiku, ši Evangelijos ištrauka ne tik apie tai. Yra tikimybė, kad jūs, šį sekmadienį susirinkusieji į Dievo namus,…
Išbandytas ir gundytas visuose dalykuose, kaip ir mes, bet jis – be nuodėmės. Šventieji apaštalai Jokūbas ir Jonas šiandien mums pateikia pažįstamą ir iš tikrųjų gana keistą maldos pavyzdį. Jėzus juos išmokė sakyti Dievui: „Teesie tavo valia“, o mes ką tik juos girdėjome sakant Kristui visai ką kita: „Mokytojau, mes norime, kad padarytum, ko prašysime.“…
Žmogus nori būti išmintingas ir labai trokšta, kad kiti jį tokiu laikytų. Išmintingą žmogų pažįstame ne tik iš jo žodžių, bet ir iš elgesio. Tikroji išmintis yra ieškoti tiesos apie žmogų, pasaulį, siekti aukštesnių tikslų. Kuris trokšta išminties, jos siekia, priims ne tik savo, bet ir kitų patirtį, neišvengiamai atras Dievą. Vis dėlto daiktų, spalvų,…