Kažkada Jėzus, matydamas minias, gailėjosi žmonių, nes jie buvo suvargę ir apleisti, lyg avys be piemens. Tuomet jis tarė mokiniams: „Pjūtis didelė, o darbininkų maža. Melskite pjūties šeimininką, kad atsiųstų darbininkų į savo pjūtį“ (Mt 9, 35–38). Mieli tikintieji, šiandien taip pat matome daug apleistų, kūnu ir siela suvargusių ir net savo šio skurdo nesuvokiančių…
Jeigu žmogus nepastebi savo gyvenime Dievo, tai dar nereiškia, kad Jo nėra. Mums gali pasikartoti mokinių, ėjusių į Emausą, istorija. Jie ėjo kartu su Jėzumi, bet negalėjo Jo atpažinti. Tariamas Dievo nebuvimas daugelio žmonių gyvenime, o gal net ir mūsų, aptinkamas labai dažnai. Einančių į Emausą mokinių istorija mums rodo, ką reikia daryti, kad pastebėtume…
Išklausę Evangelijos skaitinio, daugelis mūsų kartu su apaštalu Tomu taip pat norime paliesti savo rankomis Jėzų, kad galėtume sušukti vieną iš pačių gražiausių tikėjimo išpažinimų: „Mano Viešpats ir mano Dievas!“ Šie žodžiai liudija, jog Dievas žmogui yra visų svarbiausias gyvenimo Viešpats. Nors ir kaip norėtume, negalime apkabinti savo rankomis Viešpaties ir paliesti jo žaizdų. Tačiau…
Broliai ir seserys, paraginimu „Atsiverskite ir tikėkite evangelija!“ pradėjome gavėnios laikotarpį. Šis paraginimas šiandien – Kristaus iš numirusių prisikėlimo šventėje įgyja savo galutinę reikšmę. Evangelinės žinios centras yra toks: Jėzus buvo miręs ir prisikėlė dėl mūsų. Žodis Pasqua reiškia perėjimą. Kristus išėjo iš kapo, iš mirties į gyvenimą. Tai Gyvojo Dievo triumfo diena. O kadangi…
Fantastinio žanro kūrinyje aprašomas dviejų krikščionių ir iš kosmoso atskridusių ufonautų susitikimas. Marsiečiai domėjosi įvairiomis proto formomis, religijomis ir tuo, kas skatina pasaulį žengti į priekį. Išgirdę apie Kristų, kad jis gimė žydų tautoje ir buvo ilgus amžius jo laukusios tautos Mesiju – išgelbėtoju, ufonautai sušuko: „Gražu, ir kas įvyko toliau?“ „Žmonės jo nesupratę Jėzų…
Mūsų prisikėlimas bus kitoks nei Lozoriaus prikėlimas. Lozorius prikeltas po kurio laiko mirė, o mes po prisikėlimo jau niekada daugiau nemirsime. Mūsų gyvenimas nepasibaigs, bet pasikeis. Štai mūsų viltis. Tačiau, kol gyvename šioje žemėje, dažnai būname savo dvasia mirę, nes nusidedame. Daug žmonių su malda lūpose ir viltimi akyse žiūri į savo artimuosius, vildamiesi sulaukti…
„Rabi, kas nusidėjo?“– šiame klausime atsispindi senas stereotipas: manoma, kad kiekviena liga ar nelaimė yra bausmė už nuodėmes ir ji perduodama vaikų vaikams. Jeigu turime minty gimtąją nuodėmę, tuomet taip, bet jeigu individualią nuodėmę, tai šią nuomonę turime ryžtingai atmesti. Jėzus paneigė tiek aklo gimusio, tiek jo tėvų nuodėmingumą kaip aklumo priežastį. Žinoma, tai visiškai…
Vanduo girdo ir gerus, ir blogus, kaip kad saulė šviečia geriesiems ir blogiesiems. Kristus per visus Evangelijos puslapius mus moko, jog ištroškusiam žmogui būtina paduoti atsigerti, nepaisant geras jis ar blogas. Prie Jokūbo šulinio susitinka du žmonės – žydas ir samarietė. Jos gyvenimas sudėtingas, įtemptas ir komplikuotas, Jo gyvenimas skirtas žmonijai atpirkti. Moteris buvo kupina…
Pasakojimas apie Jėzaus atsimainymą mums pateikia keletą svarbių pamokymų. Pirma, Kristaus atsimainymas rodo mums, kad jis yra Dievo Sūnus, kurio reikia klausyti. Šis atsimainymas žadina pasitikėjimą, kad ir mūsų kūnas Dievo galybe prisikels iš kapo dulkių atnaujintas ir patobulintas. Antra, Jėzaus atsimainymas ragina mus ilgai nelaukiant, tuojau pat atnaujinti savo sielos nekaltumą, dvasiškai atgimti. „Jėzus…
Vieni žmonės šėtoną mato vos ne kiekviename žingsnyje, kiti jį ignoruoja, neigia šėtono egzistenciją, visą blogį laikydami tik žmogaus rankų darbu. Tačiau šėtonas yra labai gudrus, jis pasinaudoja mūsų fizinėmis ir dvasinėmis silpnybėmis. Kai žmogus renkasi gėrį, Dievo valios vykdymą, jo keliai veda į heroizmą, o kai atsigręžia tik į savo ego, žemėje pradeda siausti…