Pagal liturginių metų ciklą šis skaitinys – bent mūsų geografinėje platumoje – sutampa su daugelio atostogomis. Jėzaus paraginti pailsėti mokiniai ieško vietos, kur galėtų pabūti vieni. Apaštalų suplanuotosios „atostogos” yra bendruomeninės: jie kviečiami pabūti drauge tarpusavyje ir drauge su Jėzumi. Ten jie turės laiko ramiai susėsti prie stalo ir pavalgyti. Jei ši Evangelijos ištrauka būtų…
Apavas tapo skiriamuoju ženklu, nusakančiu dviejų karmelitų ordino šakų tapatybę. Tačiau netgi ir evangelistai šiuo klausimu nėra visiškai vieningi. Anot Mato, Jėzus draudžia Evangelijos skelbėjui pasiimti apavą ir lazdą (Mt 10, 10). Pasak Morkaus, skelbėjui priklauso avėti kurpėmis ir turėti kelionės lazdą. Kažin koks yra pats seniausias tekstas? Kitais žodžiais tariant – kaip sakė Jėzus?…
Įprasta, kad krikštijantysis yra viršesnis už krikštijamąjį. Tuomet ką reiškia Jėzaus Krikštas? Evangelistas Morkus, matyt, nenori, kad kiltų neteisingi nusistatymai, esą Jonas Krikštytojas yra galingesnis už Jėzų (o jo laikais daugelis manė Joną esant galingesnį už Jėzų), todėl į Jono Krikštytojo lūpas įdeda šiuos žodžius: „Po manęs ateina galingesnis už mane, – aš nevertas nusilenkęs…
Kristaus apsireiškimo (žmonių dažnai vadinamą Trijų karalių) šventę žino ir švenčia bene visi. Ji išties reikšminga. Kristaus apsireiškimo šventė pradėta švęsti Rytų Bažnyčioje trečiajame amžiuje. Rytų Bažnyčia šią šventę siejo su Jėzaus Krikštu Jordane. Prisiminkime Evangelijos eilutes: „Tu mano mylimasis Sūnus“ (Mk 1, 11). Šiais žodžiais Tėvas apreiškia, kas yra Jėzus. Jis – Dievo Sūnus….
Šios dienos skaitiniai kalba apie atsakomybę – vienų kitiems ir Dievui. Pirmajame skaitinyje iš Siracido knygos ypač pabrėžiama vaikų atsakomybė ir pagarba tėvams. Siracido knygos autorius šią pagarbą labai glaudžiai susieja su ketvirtuoju Dekalogo įsakymu gerbti savo tėvą ir motiną (plg. Iš 20, 12). Pagarba tėvams – neatsiejama Sandoros su Dievu dalis. Kitaip tariant, tai…
Krikščionys nuo seno švenčia Kalėdų nakties, ryto ir dienos Mišias. Per kiekvienerias iš jų skaitomi vis kiti Šventojo Rašto skaitiniai. Kalėdų nakties Mišios simbolizuoja amžinąjį Kristaus gimimą iš Tėvo, rytmečio Mišios – Kristaus gimimą iš Marijos, dienos Mišios – Jo mistinį gimimą kiekvieno tikinčiojo širdyje. Šiandien skaitomas Jono evangelijos prologas, kalbąs apie Žodžio įsikūnijimą, Kristaus…
Adventas – tai tarsi ėjimas ilgu tuneliu. Nors jo gale matome šviesos pluoštą, bet jis atrodo toks tolimas… Beveik pasiekus tunelio galą, šviesa sustiprėja, tampa ryškesnė. Ir štai kai išeiname į šviesą, aplink mus suspindi naujas pasaulis. Pirmąjį advento sekmadienį buvome raginami budėti, būti budrūs. Eiti advento „tuneliu“ neabejojant, kad įžengsime į garbės spindesį. Antrąjį…
Gyvenime daug dalykų neįžvelgiame. Dažnai pačių didžiųjų – Dievo Sūnaus, Dievo karalystės… Gyvenime tiek kartų sutikome Dievą: melsdamiesi, patarnaudami kitiems. Tačiau šiuose susitikimuose Dievas vis likdavo tarsi pasislėpęs nuo mūsų. Gal net mums atrodydavo, kad Dievas mūsų vengia. Juk niekada negalime Jo sau pasiturėti. Negalime pasakyti: „Dabar aš Jį pažinau!“ Keliaudami pas Dievą mes vis…
Šiais liturginiais metais mums vadovaus evangelistas Morkus. Morkus kilęs iš Jeruzalės. Paskutiniais Jėzaus gyvenimo metais jis dar tebebuvo paauglys. Vėliau Morkus tapo Pauliaus mokiniu. Tikrai žinoma, kad bendravo su apaštalu Petru ir 60–70 m. po Kr. užrašė gyvą jo liudijimą, t. y. parašė pirmąją iš keturių Evangelijų. Šiandien išgirdome Evangelijos pagal Morkų pradžią. Ji labai…
Liturginiai metai – tai visos išganymo istorijos sudabartinimas. Išganymo istorija jau įvyko, bet, kita vertus, ji vis dar vyksta. Kiekvienas liturginių metų laikas akcentuoja kurį nors išganymo istrorijos tarpsnį. Adventas – tai budėjimo ir pažadų išsipildymo laukimo metas. Evangelija pagal Morkų ypač pabrėžia budėjimą. Vien šiandienos skaitinyje raginimą budėti išgirdome net tris kartus. O per…
Šiandien paskutinis liturginių metų sekmadienis. Jis skirtas Jėzui Kristui – Ganytojui ir Karaliui. Šiais dviem skirtingais įvaizdžiais atskleidžiamas tas pats asmuo, tačiau šie įvaizdžiai tokie talpūs, kad tarp jų driekiasi ištisa išganymo istorija. Pirmajame skaitinyje vyrauja Ganytojo įvaizdis, antrajame skaitinyje ir Evangelijoje – Karaliaus. Pranašas Ezechielis tapo gerojo Ganytojo paveikslą. Jis į Jahvės lūpas įdeda…
Dievas mus kviečia dalytis Jo gyvenimu „Dievas, be galo tobulas ir pats savyje laimingas, vien iš savo gerumo laisvai sukūrė žmogų, kad padarytų jį savo laimingo gyvenimo bendrininku. Dėl to kiekvienu metu ir kiekvienoje vietoje Jis yra žmogui artimas. Jis žmogų kviečia, padeda žmogui Jo ieškoti, Jį pažinti, Jį visomis jėgomis mylėti. Visus nuodėmės išsklaidytus…