Kuris kurį subarė?

Visi biblistai sutaria, jog šio sekmadienio skaitinys yra tarsi visos Morkaus evangelijos šerdis. Tai tarsi viršūnė, apibendrinanti prieš tai pasakotus dalykus, ir įžanga į būsimuosius. Pirmasis skaitinys sutelkia mūsų dėmesį į pastarąjį Evangelijos skaitinio aspektą. Pirmiausia apmąstykime šios dienos skaitinį kaip ankstesnio Morkaus pasakojimo apibendrinimą ir viršūnę. Ankstesniuose Morkaus pasakojimuose Jėzus vaizduotas pirmiausia kaip stebukladarys….

Efata

Šventasis Raštas kupinas simbolių kalbos. Jame pasakojamos istorijos dažnai turi gilesnę reikšmę, negu atrodo iš paviršiaus. Ši gilesnė, turtingesnė reikšmė liudija Dievo buvimą. Dievas niekuomet nesutalpinamas į baigtinius žmogaus žodžius. Svarbu atsižvelgti į tai, kitaip negalėsime suvokti Biblijos mokymo gelmių. Pirmasis skaitinys yra geras šios simbolių kalbos pavyzdys. Ši knyga buvo parašyta Babilono tremties metais….

Lemtinga valanda žmonijai

Autorius: BAŽNYČIOS ŽINIOS    Kai kurie asmenys turėjo ypatingos įtakos žmonijos istorijai. Marijos gimimas pasauliui reiškė džiaugsmingą pradžią. Poetas Rabindranatas Tagorė yra pasakęs, jog kiekvienas gimęs vaikas atneša iš Dievo žinią, jog jis vis tebėra nenusivylęs pasauliu. Jei tai galioja kiekvieno vaiko gimimui, tai juo labiau Marijos gimimui. Marijos gimimas reiškia pasauliui viltį ir laimingą virsmą…

Geram veiksmui – teisinga intencija

„Kokia kita didelė tauta turi taip arti savęs esantį dievą, kaip yra Viešpats, mūsų Dievas, kada tik mes jo šaukiamės?” (Įst 4, 7). Šis tikėjimo šūkis sudaro biblinio monoteizmo pagrindą. Mes tikime vieną ir vienintelį Dievą ne dėl filosofinių išvedžiojimų, bet todėl, kad jis pats mums save apreiškė. Tai viena iš pagrindinių Pakartoto Įstatymo knygos…

Susivieniję Kristuje

Iš katalikų žodyno beveik išnyko žodžiai apostazė, erezija ir schizma. Daugeliui reiktų ieškoti tų žodžių prasmės katekizmuose, žodynuose ir enciklopedijose. Kodėl šios sąvokos retai pasirodo mūsų žodyne? Ar nepasitaiko apostazės, erezijos ir schizmos atvejų? O gal oficialioji Bažnyčia vengia kam nors taikyti šiuos apibūdinimus? O gal Bažnyčioje viskas taip chaotiškai sumišę, kad nebeįmanoma atskirti eretikų…

Valgyti skirta duona

Jono evangelijoje gausu įvaizdžių, prasidedančių formule: aš esu. Aš esu vynmedis, ganytojas, avių vartai, kelias, šviesa, gyvenimas. Šeštajame Jono skyriuje nuolat kartojamas Jėzaus įvaizdis: aš esu duona. Kiekvienas iš minėtųjų įvaizdžių tam tikru aspektu nušviečia Jėzaus būtį ir užduotį. Susidūrus su duonos įvaizdžiu, pirmiausia suvokiama, kad duona palaiko gyvybę, tačiau čia ypatinga tai, kaip toliau…

Kaip atrodė Marija?

Autorius: BAŽNYČIOS ŽINIOS    Per Žolinę norisi atkreipti dėmesį ypač į tikėjimą, jog Marija ne šiaip paimta į dangų, bet paimta su kūnu ir siela. Nors Šventajame Rašte tiesiogiai nekalbama apie Marijos iškeliavimą, galima rasti užuominų apie jos kūną. Visų epochų menininkai intuityviai suvokė svarbią tiesą, jog Marija yra unikalaus grožio: Pulchra es. Vėlyvaisiais viduramžiais pamokslininkai…

Eucharistija ir Šventoji Dvasia

Jėzaus kalboje Kafarnaumo sinagogoje nuolat kartojasi du tarpusavyje susiję elementai: mano kūnas – mano kraujas; jei nevalgysite – jei negersite. Duonos ir valgymo ženklas atrodo labiau suprantamas, nes jis susijęs su duonos padauginimo įvykiu. Pasvarstykime apie vyno ženklą ir eucharistinio Jėzaus kraujo tikrovę. Tai atveria pneumatinę Eucharistijos dimensiją, Šventąją Dvasią. Pats Jėzus kviečia mus suvokti…

Eucharistija ir Trejybė: Tėvas

Evangelijos ištrauka mus įvesdina į Jėzaus Eucharistinę kalbą Kafarnaumo sinagogoje. Šioje kalboje įvairiomis variacijomis (kartais pozityviai, kartais negatyviai) kartojamos tos pačios mintys: aš esu gyvybės duona; mano kūnas tikrai yra valgis; kas valgo mano kūną ir geria mano kraują, tas turi amžinąjį gyvenimą. Evangelisto Jono stiliui būdinga plėtoti mintį tarsi spiralėmis ir cikliniais pasikartojimais. Geriau…

Atsimainymas – „metamorfozė”

Autorius: BAŽNYČIOS ŽINIOS    Anot religijų tyrinėtojų, Biblijoje pateikiama palyginti nedaug vizijų bei regėjimų – kitose religinėse tradicijose vizijos minimos dažniau. Tačiau šiandienos skaitiniuose susiduriame būtent su regėjimais. Pirmajame skaitinyje iš Danielio knygos kalbama apie „Amžinąjį” ir „žmogaus sūnų”. Danieliaus regėjime minimas Amžinasis yra pats Dievas. Visi jo požymiai liudija amžinumą (balti kaip vilna plaukai), galybę…

Liko pakankamai duonos

Didžiulės minios sekė paskui Jėzų. Matydamas žmones, Jėzus jų gailėjo. Tokie buvo praėjusio sekmadienio skaitiniai iš Morkaus evangelijos (Mk 6, 30–34). Toliau kalbama apie duonos padauginimą. Tačiau tai pasakoja jau nebe Morkus, bet Jonas. B liturginio ciklo metais greta Morkaus evangelijos skaitinių įterpiama daugiau skaitinių iš Jono evangelijos negu A (Mato) ir C (Luko) liturginio ciklo metais. Nuo šio sekmadienio šešis…

Laiko ženklai

Šiek tiek neįprasta, kad naujieji liturginiai metai prasideda ne mums įprastu švelniu pasakojimu apie angelo Gabrieliaus apsilankymą pas Mergelę Mariją, derančiu prie jau uždegamų eglučių ir pasipuošusių Kalėdoms vitrinų, bet pasaulio pabaigos aprašymu, vaizdu, kuris labiau tiktų liturginių metų pabaigos iliustravimui. Visgi Adventas – ne tik mielų prakartėlių lankymas, kreipiantis žmonijos atmintį  įsikūnijimo įvykio link, bet taip pat žvilgsnis…