2 sekmadienis po Kalėdų

Iš 25,8–9: „Tepadaro jie man šventyklą, ir aš gyvensiu tarp jų. Visa, ką tau parodysiu – padarykite taip.“

Ps 33,6–9: „Viešpaties žodžiu buvo sukurti dangūs, jo burnos alsavimu – visos jų galybės. Jis tarė, ir visa atsirado, jis paliepė, ir visa pastojo.“

Ps 36,8–10: „Kaip brangi tavo malonė, Dieve! Tavo sparnų ūksmėje žmonės randa prieglobstį. Tavo šviesoje mes regime šviesą.“

Ps 119,105–107: „Tavo žodis – žiburys mano kojoms ir šviesa mano takui. Viešpatie, pažadink mane pagal savo žodį.“

Pat 8,22–23: „Viešpats turėjo mane savo kelių pradžioje, prieš savo darbus nuo senovės. Nuo amžių buvau įsteigta, nuo pradžių, dar prieš žemės sukūrimą.“

Pat 9,1–2: „Išmintis pasistatė sau namus, iškaldino septynias kolonas. Ji paskerdė aukas, sumaišė vyną ir paruošė stalą.“

Iz 9,1–2: „Tauta, gyvenusi tamsoje, išvydo didžią šviesą; gyvenusi mirties šešėlio krašte – šviesa jai nušvito. Tu padauginai tautą, suteikei jai didelį džiaugsmą.“

Iz 60,1–2: „Kelkis, šviesk, nes atėjo tavo šviesa, Viešpaties šlovė užtekėjo virš tavęs. Štai tamsa dengia žemę ir ūkanos – tautas, bet virš tavęs teka Viešpats.“

Jer 9,23–24: „Kas nori girtis, tegu giriasi tuo, kad mane pažįsta, – sako Viešpats. Nes aš esu Viešpats, kuris rodo ištikimą meilę.“

Bar 3,37–38: „Jis atrado visus išminties kelius ir davė juos savo tarnui Jokūbui. Po to jis pasirodė žemėje ir gyveno tarp žmonių.“

Išm 9,16–18: „Kas būtų pažinęs tavo sumanymą, jei tu nebūtum davęs išminties ir nesiuntęs iš aukštybių savo šventosios dvasios? Taip buvo ištiesinti žemės gyventojų keliai.“

Gal 4,4–6: „Atėjus laiko pilnatvei, Dievas atsiuntė savo Sūnų, gimusį iš moters. Kad mes įgytume įvaikinimą. Kadangi esate sūnūs, Dievas atsiuntė į mūsų širdis savo Sūnaus Dvasią.“

Kol 1,15–17: „Jis yra neregimojo Dievo atvaizdas, visos kūrinijos pirmgimis. Visa per jį sukurta ir jam. Jis yra prieš visa, ir visa jame laikosi.“

Žyd 1,1–3: „Daugel kartų ir įvairiais būdais Dievas kalbėjo protėviams per pranašus. Šiomis paskutinėmis dienomis jis prabilo mums per Sūnų, per kurį sutvėrė pasaulius.“

1 Jn 3,1–2: „Žiūrėkite, kokia meile mus apdovanojo Tėvas – mes vadinami Dievo vaikais, ir esame. Mylimieji, dabar mes esame Dievo vaikai.“

Šaltinis: http://biblija.lt