_Be kategorijos

Pridengtos prasmės atskleidimas

Savo viešosios veiklos pradžioje Galilėjoje Jėzus kalba žmonėms palyginimais. Palyginimas (gr. parabole) yra tam tikra Jėzaus kalbėjimo forma, kuri tuo pačiu metu apšviečia ir pridengia tiesą bei vaizdžiai sugretina Evangelijos tiesų ir kasdienių įvykių panašumus. Šiuo žodžiu graikai vadino bendros simbolinės prasmės pasakojimą. Simbolinė kalbėsena būdinga visoms kultūroms ir yra būtina perteikiant Dievo slėpinį. Palyginimas…

Eucharistijos įsteigimas

Šiandien – Devintinės, Kristaus Kūno ir Kraujo šventė. Prisimename Didįjį ketvirtadienį, kai savo mirties išvakarėse, paskutinį kartą vakarieniaudamas su apaštalais, Viešpats Jėzus įsteigė patį kilniausią sakramentą – Švenčiausiąją Eucharistiją (gr. eucharisto – „dėkojimas“), kurioje pats Viešpats Jėzus aukojamas ir priimamas ir kuria nuolatos gyvena ir auga Bažnyčia. Paskutinė vakarienė buvo tikra liturginė Auka, ir šv….

Dievo pažinimo padarinys

Po Velykų laiko, pasibaigusio praeitą sekmadienį Sekminėmis, liturgija sugrįžo į eilinį laiką. Tai nereiškia, kad mūsų krikščioniškoji pareiga turėtų nusilpti, priešingai, per sakramentus įžengę į dieviškąjį gyvenimą, esame kviečiami kasdien būti atsivėrę Dievo malonės veikimui, kad tobulėtume Dievo ir artimo meilėje. Šio sekmadienio Švenčiausiosios Trejybės liturginė šventė tam tikra prasme vėl trumpai pamini Dievo Apreiškimą,…

Šventoji Dvasia

Sekminių dieną (praėjus septynioms savaitėms po Kristaus prisikėlimo) Velykų laikas baigiasi Šventosios Dvasios atsiuntimu. Tą dieną buvo apreikšta visa Švenčiausioji Trejybė. Šventoji Dvasia, kylanti iš Tėvo ir Sūnaus begalinės meilės, yra dieviškasis Asmuo. Savo atėjimu Šventoji Dvasia įveda pasaulį į paskutines dienas, Bažnyčios metą, kai Dievo Karalystė jau paveldėta, bet dar neatbaigta: „Regėjome tikrąją Šviesą,…

Neregimai Esantis

Kristaus Žengimo į dangų iškilmė (Šeštinės) tradiciškai švenčiama Velykų laiko šeštos savaitės ketvirtadienį, lygiai 40 dienų po Velykų (Lietuvoje ji keliama į septintą Velykų laiko sekmadienį, kad tikintiesiems būtų lengviau joje dalyvauti.) Ką Biblijoje ir liturgijoje norima perteikti pasakymu, kad Jėzus „įžengė į dangų ir sėdi Dievo Tėvo dešinėje“ (žr. Nikėjos–Konstantinopolio simbolį)? Beveik visose tautose…

Ne tarnai, bet draugai

Šeštąjį Velykų sekmadienį Evangelijos tekste Jėzus atskleidžia bendrystės su savo mokiniais pagrindą: „Jus aš draugais vadinu.“ Tai 2013 metų Lietuvos jaunimo dienų, vyksiančių Kaune, tema. Mūsų Viešpats Jėzus šiuos žodžius ištarė savo mokiniams per Paskutinę vakarienę atsisveikindamas (plg. Jn 13, 33 – 16, 33). Senajame Testamente ir Mozė (plg. Įst 34, 5), ir Jozuė (plg….

Vynmedis ir šakelės

Jėzaus mokyme dažniausiai atsispindi to meto kasdieniški gyvenimo pavyzdžiai. Šį kartą jis pateikia mums šakelės ir vynmedžio alegoriją. Šakelė yra vynmedžio dalis, nes tarp jų teka tie patys syvai. Sunku įsivaizduoti artimesnę vienybę. Vynmedžio palyginime Jėzus nesako: „Jūs esate vynmedis“, bet: „Aš esu vynmedis, o jūs šakelės.“ Tai reiškia: „Kaip šakelės susijusios su vynmedžiu, taip…

Ganymo menas

Tradiciškai Velykų trečiasis sekmadienis yra vadinamas Gerojo Ganytojo sekmadieniu. Kristaus, gerojo ganytojo, paveikslas užkariavo krikščionių širdis. Šiuo paveikslu Kristus įžengė į krikščioniškojo meno pasaulį. Patys seniausi Jėzaus atvaizdai katakombose ir ant sarkofagų vaizduoja jį dėvintį piemens rūbą ir nešantį ant pečių atrastą avį. Šiuo įvaizdžiu atskleidžiama Jėzaus tapatybė ir misija: Įsikūnijimo slėpinyje dieviškasis Žodis priima…

Valgymas prie bendro stalo

Trečiojo Velykų sekmadienio Evangelijos pagal Luką tekstas mums perteikia vieną iš daugelio Prisikėlusiojo pasirodymų. Emauso mokiniai ką tik sugrįžo į Jeruzalę ir pasakoja savo draugams, kas jiems atsitiko kelyje, kai pats Jėzus atsiranda tarp jų tardamas: „Ramybė jums!“ Mokinių jausmai gana permainingi: iš pradžių išgąstis, lyg matytų kažkokią dvasią, po to nuostaba, netikėjimas ir, pagaliau,…

Tikėjimo atradimas

Šiandienos sekmadienis užbaigia Velykų oktavą – aštuondienį, kaip Viešpaties duotą dieną (plg. Ps 118, 24), paženklintą Prisikėlimo išskirtinumu bei mokinių džiaugsmu regint Jėzų. Jau nuo pirmųjų krikščionybės amžių šis sekmadienis vadinamas in albis (lot. alba – baltas), pagal baltus drabužius, kuriuos neofitai (gr. neophytos – asmuo, naujai priėmęs tikėjimą) užsivilkdavo per Krikštą Velyknaktį ir nusivilkdavo…