Šiandien minime vieną seniausių Dievo Motinos iškilmių – Švč. Mergelės Marijos Gimimą. VI amžiuje Jeruzalėje, Marijos gimimo vietoje, buvo pastatyta ir pašventinta Šv. Onos bažnyčia. Tada ir pradėta visoje Rytų Bažnyčioje švęsti rugsėjo 8-ąją Dievo Motinos Gimimą. Nuo VII amžiaus ši data minima Romoje tarp keturių didžiausių Mergelės Marijos iškilmių, o nuo XI amžiaus jau…
Bažnyčia šiandien mums priešais akis iškelia moterį atbaigtu pavidalu – su kūnu ir siela į dangų paimtą Mariją. Todėl šią iškilmę švenčiame vidurvasarį, derliaus nuėmimo metu. Švenčiame moters, kuriai Dievas padarė didžių dalykų, šventę. Išoriškai ji buvo moteris kaip ir kitos. Išgyveno sunkių ir rūsčių valandų. Skurdžioje aplinkoje pagimdė kūdikį. Turėjo pakelti bėgimą į svetimą…
Jėzus įžengia į vieno fariziejų vyresniojo namus valgyti. Nors buvo šeštadienis (žydų šabo, arba poilsio, diena) ir jautė, kad vėl kils nesusipratimų (plg. Lk 14, 2–6), jis vis dėlto neatsisakė apsilankyti jo namuose. Jėzus niekada neatmetė nė vieno žmogaus svetingumo. Iki pat galo neprarado vilties, kad, jam apsilankius, žmogus gali pasikeisti. Valgomajame susirinkusieji jį stebi….
Jėzui keliaujant į Jeruzalę tekdavo išgirsti įvairių klausimų. Štai ir šioje Evangelijos ištraukoje kažkas iš minios jo klausia apie išgelbėtųjų skaičių. Jėzus neatsako į klausimą. Jeigu pasakytų: „Daug bus išgelbėtų“, atrodys, kad neverta stengtis, o jeigu būtų atsakęs: „Taip, mažai bus išgelbėtų“, tai kai kas nusimintų ir galvotų: „Vargu, ar aš būsiu vienas iš jų.“…
Jėzus aiškiai suvokia savo atėjimo pasekmes. Jis atėjo „įžiebti žemėje ugnies“ (Lk 12, 49). Ugnis – tai žmonių užsidegimas Dievo meile ir aukos ryžtu, nes Dievo meilė tapo regima Jėzaus asmenyje: „Žodis tapo kūnu ir gyveno tarp mūsų“ (Jn 1, 14). Jėzus yra pasirengęs liudyti pasauliui dieviškąjį gailestingumą savo kryžiaus aukoje. Tai bus jo kraujo…
Mergelės Marijos Ėmimas į dangų yra dalyvavimas jos Sūnaus prisikėlime ir būsimojo kitų krikščionių prisikėlimo anticipacija: „O Motina Dievo, pagimdžiusi tu išsaugojai mergeliškumą, o amžiams užmigusi nepalikai pasaulio; tu, kuri pradėjai gyvąjį Dievą ir savo maldomis išvaduosi iš mirties mūsų sielas, sugrįžai pas gyvybės Šaltinį“ (Bizantijos liturgija, Žolinės tropariumas). 1950 m. lapkričio 1 d. garbingasis…
Praeitą sekmadienį Jėzus aiškino savo mokiniams, kaip teisingai naudoti daiktus, šiandien jis juos ragina tinkamai naudoti laiką. Dabarties laikas reikalauja didelės atsakomybės, nes artėja amžinybė. Kieno gyvenimas priklauso nuo daiktų, kuriais jis šiuo metu disponuoja, tam mirtis yra vagis. Kas laukia Viešpaties, tam mirtis – džiaugsmingas susitikimas. Visas gyvenimas yra pasirengimas šiam kartais netikėtam susitikimui….
Šiandien pateiktą epizodą randame tik Luko evangelijoje. Žmogus iš minios prašo Jėzaus įsiterpti į jo ir brolio ginčą dėl palikimo. Kaip įprasta, kai Jėzui užduodami ypatingi klausimai (mokėti ar nemokėti Ciesoriui mokesčius; užmėtyti ar neužmėtyti akmenimis moterį, sugautą svetimaujant), jis neatsako tiesiogiai, bet paliečia problemos šaknį, svarsto klausimą atskleisdamas klaidą, kuri slypi pačiame klausime. Abu…
Evangelijos tekste mokiniai prašo Jėzaus išmokyti juos melstis. Tai prasmingas prašymas: neprašoma išmokyti dirbti, pavyzdžiui, žvejoti, statyti bažnyčias ar socialinius centrus, nes malda – lyg šviečiantis langas, pro kurį galime kontempliuoti amžinąjį gyvenimą, į kurį būsime paimti po to, kai mūsų kūnas sugrįš į dulkes, o visi mūsų darbai ir veikla bus užbaigti amžinai. Ir…
Pats vidurvasaris, kai daugelis atostogauja; taip pat ir parapijų sielovadinė veikla aprimusi: baigėsi pasirengimo pirmajai Komunijai ir Sutvirtinimui ir šių sakramentų teikimo metas. Tad tinkamas laikas stabtelėti ir teikti pirmenybę tam, kas iš tiesų yra gyvenime svarbiausia, t. y. įsiklausyti į Viešpaties žodį. Viskas praeis ir bus paimta iš mūsų, bet Dievo žodis yra amžinas…