Jėzui keliaujant su mokiniais kai kurių kaimų gyventojai atsisakė juos priimti. Kaip pasakojama Luko evangelijoje, mokiniai užsirūstinę sušuko: “Viešpatie, jei nori, mes liepsime ugniai kristi iš dangaus ir juos sunaikinti!” Ar mes nesinešiojame širdyje panašių troškimų? Dievas turėtų tarsi energingiau įsikišti ir parodyti savo galybę. Kodėl Dievas vienodai elgiasi su maldingaisiais ir nemaldingaisiais, su teisiaisiais…
Kalbėdamas apie karalystę, Jėzus vartoja daug įvaizdžių ir simbolių. Kasdieniais įvaizdžiais Jis stengiasi sužadinti klausytojų smalsumą ir paskatinti nuo paviršutiniško svarstymo leistis į gilesnį Dievo minčių apmąstymą. Daugelis tų įvaizdžių remiasi Senuoju Testamentu. Pavyzdžiui, šiandien girdėtame Jėzaus pasakojime apie sėjėją ir sėklą, kalbama panaudojant daug žemdirbystės įvaizdžių, būdingų Senojo Testamento izraelitams. Izaijas rašė, kad Dievo…
Savo laiškuose šv. Paulius dažnai vartoja antitezę kūnas – siela. Tai mėgstama jo tema. Iš tiesų, krikščionio širdyje vyksta nuolatinė kova – kiekvienas yra pašauktas laisvei, kuri leidžia žmogui pasirinkti. Deja, ta galimybė rinktis dažnai panaudojama ne pagal Dievo valią. Žmogus apsisprendžia už nuodėmę, kuri griauna Šventosios Dvasios darbą. Nuodėmė pavergia tuos, kurie paklūsta jos…
Šį sekmadienį Viešpats nori pratęsti pokalbį su savo Bendruomene apie misiją. Tai paskutinioji iš penkių Evangelijos pagal Matą, Jėzaus kalba. Paskutinioji ir labiausiai spalvinga, labiausiai įpareigojanti, labiausiai sunki. Šiandieninė liturgija visą savo dėmesį sutelkia į priėmimą: pranašo, teisiojo, mažutėlio, tai yra savojo Viešpaties, savojo kryžiaus, savojo krikščioniško gyvenimo priėmimą. Tačiau šis priėmimas ne pasirinktinas, bet…
Apaštale, pranaše, mokiny, krikščioni, šį sekmadienį Viešpats vėl tau kalba. Vėl iš naujo reikėtų išgirsti jo priminimą apie tavąją misiją – liudijimą ir šios misijos būtinybę. Pagal Mato evangelijos struktūrą, ištrauka, apie kurią mąstome šiandien, yra Jėzaus kalba apie apaštalų išsiuntimą, paties evangelisto perskaityta jo bendruomenės patirtimi. Evangelijos rašymo metu Bažnyčios ir žydų sinagogos santykiai…
Kai bažnyčioje girdime Kristaus žodžius “Pjūtis didelė, o darbininkų maža” (Mt 9, 37), dažniausiai kyla liūdnos mintys apie kunigų trūkumą Lietuvoje ir visame pasaulyje. Tačiau šie Kristaus žodžiai turi priminti ir mums svarbią krikščionio pareigą skleisti tiesą ir gėrį. Mes visi pakrikštytieji esame įpareigoti būti apaštalais, tai yra, Kristaus pasiuntiniais, kad gyvenimu ir žodžiu, darbu…
Artėjant Sekminėms visiems trims liturginiams skaitiniams būdinga Šventosios Dvasios tema. Apaštalų darbuose Lukas aprašo ankstyvosios Bažnyčios susirinkimą, kur nustatomi santykiai tarp krikščionių, kilusių iš judėjų, ir krikščionių, atėjusių iš pagoniškos aplinkos. Įsidėmėtinas išvados formulavimas: „Šventajai Dvasiai ir mums pasirodė teisinga”. Apreiškimo knygoje vaizduojama mesijinė Bažnyčia, kuriai jau nebereikia šventyklos. Prisikėlusiojo Bažnyčioje Dievas garbinamas dvasia ir…
Nuo Velykų mums laipsniškai atsiskleidžia, kaip Jėzaus prisikėlimas pradeda naują erą žmonijos istorijoje. Šiandien galėsime dar kartą apmąstyti, kokią kainą sumokėjo Jėzus, ir kaip mums patiems įsileisti į širdį atpirkimo malonę. Penktojo Velykų sekmadienio liturgijoje, visuose trijuose skaitiniuose, savaip išreiškiamas radikalus naujumas. Apaštalų darbų knygoje pasakojama apie pirmosios Pauliaus misijų kelionės pabaigą. Į Bažnyčią įsijungia…
I. Pirmame skaitinyje girdėjome, kaip apaštalai Paulius ir Barnabas priekaištauja pavydo apimtiems žydams: „Pirmiausia jums turėjo būti skelbiamas Dievo Žodis; kadangi jūs Jį atmetate ir patys laikote save nevertais Amžinojo Gyvenimo, tai mes kreipiamės į pagonis“ (Apd 13, 46). Kaip dažnai žmonių gyvenimai keičiasi per pavydą. Gal kam teko skaityti knygą „Septynios mirtinos nuodėmės“skirta tiems, kas suvokia…
Gerojo ganytojo paveikslas, kurį šiandieną primena Evangelija, yra paimtas iš Kristaus laikų ūkinės veiklos. Avių ūkis buvo daugelio ano krašto žmonių pragyvenimo šaltinis. Šis ūkis buvo labai paprastas. Vasaros metu avių banda būdavo išleidžiama į ganyklas ir jose pasilikdavo iki vėlyvo rudens. Nakčiai avis sugindavo į aptvarus, kad žvėrys ar vagys, pasinaudoję tamsa, jų nepagrobtų….