Šio sekmadienio skaitiniai rengia Sekminių šventei. Evangelijoje Jėzus pažada mokiniams atsiųsti Globėją. Šventoji Dvasia aiškiai veikia Petro ir Jono misijų darbe. Pilypo pamokslavimas ir gydymas Jėzaus vardu sukėlė mieste „didelį džiaugsmą”. Graikiškajame tekste pavartotas žodis, nusakantis trykšte trykštantį ir visa viršijantį džiaugsmą. Toks džiaugsmas galimas tik Viešpačiui veikiant. Toliau pasakojama, kaip Petras ir Jonas, atstovaujantys…
Šį sekmadienį Šventojo Rašto skaitiniai kviečia mus mąstyti apie tarnystę. Vatikano II Susirinkimas ypač pabrėžė, jog Bažnyčioje į įvairias tarnystes kviečiami ne tik kunigai ar vienuoliai, bet visų pirma pasauliečiai. Pasirodžius, kad vienai visuomenės grupei reikalinga pagalba, buvo parinkti septyni vyrai ir atvesti pas apaštalus, kurie „melsdamiesi uždėjo ant jų rankas”. Paprastai ši vieta laikoma…
Esame įpratę, kad Gerojo Ganytojo sekmadienį minima dvasinių pašaukimų diena. Tačiau Evangelijos skaitinyje iš pirmo žvilgsnio nerandame tiesioginės nuorodos į tai, kad kaimenei prižiūrėti, be Jėzaus, būtų pašaukta ir kitų ganytojų. Tiesa, minimas „sargas”, atkeliantis vartus tikrajam ganytojui, einančiam pas avis. Labiau į akis krinta polemika apie blogus ganytojus. Apie juos užsimenama net keturis kartus:…
Per kiekvienas sekmadienio Mišias kartojasi Emauso patirtis – Žodžio liturgija, po to Eucharistinė puota. Turbūt ne kartą apmąstydami velykinį pasakojimą apie du Emauso mokinius esame tapatinęsi su jais ir įsivaizdavę save šių dviejų sutrikusių ir praradusių viltį žmonių kailyje. Visa Luko evangelija yra kvietimas sekti mokytoją Jėzų. Galime ir į šią istoriją pažvelgti kaip į…
Prisikėlimas perkeitė ne tik Jėzų iš Nazareto, bet ir jo Bažnyčią. Ji vis labiau suvokia Velykų įvykio teologinę apimtį – įsikūnijusio Dievo Sūnaus slėpinio apreiškimą. Trapią Jeruzalės bendruomenę su jos Įkūrėju susieja naujas ryšys. Bažnyčia suvokia esanti Viešpaties gyvenimo tąsa, nuolatinis sudabartinimas ir regimybė. Bažnyčiai teks skleisti Kristaus tarnystę trijose sferose: skelbti Evangeliją (kerigma), darbuotis…
Velykų žinią apie Jėzaus prisikėlimą iš numirusiųjų skelbiame pasauliui, kupinam ginčų ir kartėlio, suirzimo ir nevilties apraiškų. Žmonės linkę užsiimti įvairiausiais dalykais, tačiau tik nedaugelis ieško atsakymų į giliausius būties klausimus – nebent teisinasi kritikuodami Bažnyčią skandalingomis istorijomis iš dvasininkų gyvenimo. Vieni sako, kad prisikėlimas paprasčiausiai priešingas gyvybės dėsniams – žmogus, būdamas mirtinga būtybė, negali…
Ketvirtasis išganymo istorijos slenkstis yra pranašų ir karalių laikotarpis. Dievo tauta tampa Dievo karalyste, tačiau nuolat išlieka tie patys dieviškieji dėsniai. Viešpats išsirenka žmones iš mažųjų ir nuolankiųjų. Abelio auka buvo mielesnė už Kaino, Izaokas labiau apdovanotas už Izmaelį, Jokūbas – už Ezavą. Pats Samuelis gimė ilgą laiką buvusiai nevaisingai Hanai. Dovydo išrinkimas karaliumi dar…
Trečiasis išganymo istorijos slenkstis – išėjimas iš Egipto ir kelionė per dykumą vadovaujant Mozei. Iš buvusių vergų minios formuojasi Dievo tauta. Tačiau Raudonosios jūros bangos ir Sandoros kraujas nenumalšino šios tautos užsispyrimo. Svaiginančią laisvės patirtį netrukus pakeitė nuovargis ir irzlumas dėl kasdienybės nepriteklių. Ilgėdamiesi buvusio gyvenimo patogumų izraelitai tikėjimo kelionėje linkę ieškoti žmogiškų išeičių. Kiekvieną…
Praėjusį sekmadienį girdėjome, kaip Adomas ir Ieva buvo išprašyti už Rojaus vartų. Šiandien klausomės, kaip Dievas perkeičia žmonijos nuopuolį į išganymo istoriją. Pirmasis Dievo ištartas išganymo istorijos žodis Abraomui liepia: „Išeik”. Ši diena – pirmutinė biblinio tikėjimo užuomazga. Klajoklis Abramas sutinka Dievą, kuris užmezga su juo dialogą. Šio tikėjimo esminiai elementai yra tai, kad žmogus…
Gavėnios pradžioje Bažnyčia ragina krikščionių bendriją iš naujo pasitikrinti savo tikėjimo pagrindus. Gundymais dykumoje pavaizduotas pavojus tikėjimui tyko nuolatos. Šį pavojų patiria ne tik lengvai pasiduodantys vartotojiškos aplinkos pasiūloms, bet ir geri krikščionys, suvokiantys Dievo tautos atsakomybę. Žmogus, siekdamas laimės, natūraliai siekia saugumo, kurį nori įtvirtinti stabiliais, nekintamais ir numatomais dalykais. Atrodo saugiau pačiam pasirūpinti…