Pasakojimas apie šv. Domininką, kuris, sakydamas pamokslą prie jūros, buvo sučiuptas plėšikų. Jiems plaukiant laivas pateko į audrą. Šv. Domininkas aiškino apie Marijos galią ir ragino kalbėti rožančių, pažadėdamas, kad Marija juos išgelbės. Laivas pasiekė krantą. Taip pat minima pamaldi ponia, kurios vyras buvo bedievis, bet ji meldėsi rožančių, ir vyras sapne pamatė pragaro kančias ir atsivertė. Pasakojimas iliustruoja rožančiaus galią.

Tai įvyko vienoje Prancūzijos bedievių vedamoje mokykloje. Buvo birželio mėn. graži, saulėta diena. Tą dieną prasideda egzaminai. Mokiniai daug anksčiau, ne kaip pirmiau, susirenka į mokyklos kiemą. Vieni jų linksmai žaidžia ir nebijodami laukia egzaminų, kiti yra susirūpinę savo likimu. Žaidžiant vienam mokiniui iškrinta iš kišenės rožančius. Greit kitas jį nutveria ir nunešęs pas direktorių sako: „Žiūrėk, ponas direktoriau, kad mūsų mokykloje yra tokių, kurie kalbėdami rožančių daro mums gėdą.“ Direktorius smarkiai supyko ir paėmęs rožančių pakabino vitrinoje. Sušaukęs visus mokinius parodė tą rožančių ir liepė prisipažinti kieno jis esąs. Visų akivaizdoje, prieš pat egzaminus, kada visi bijo egzaminų ir stengiasi pataikauti mokytojams, išeina į priekį gražus, linksmas jaunikaitis ir pasisako: „Tai mano rožančius. Aš jį kalbėdamas kasdien prašau Dievo, kad Jis palaimintų mano darbus ir pašauktų darbininku į savo vynuogyną. Ir mano malda tikrai bus išklausyta.“ Ir pasiėmęs rožančių įsidėjo į kišenę. Jo nuoširdžią maldą Dievas išklausė. Pasibaigus egzaminams pasirodė, kad tas mokinys geriausiai išlaikė. Dievas tą jaunikaitį ir toliau laimino. Į pabaigą savo amžiaus jis buvo išrinktas vyriausiuoju Bažnyčios Ganytoju – popiežiumi. Būdamas popiežiumi, vadinosi Leonas XIII.