Pasakojimas iš Prancūzų revoliucijos laikų apie kunigą Radotą, vedamą su kitais suimtaisiais į teismą. Moteris, kuri jį keikė, kunigo prašymu sukalbėjo vieną "Sveika Marija". Kunigo švelnumas paveikė moterį, ir ji atgailavo, pasižadėjusi pėsčia lankyti šventas vietas. Pasakojimas iliustruoja maldos ir švelnumo galią atsivertimui.

Tarp daugybės prancūzų revoliucionierių 1794 m. pasmerktųjų mirti Mirepuā kalėjime buvo ir kun. Radot. Vedant jį su kitais suimtaisiais į teismą, viena moteriškė pribėgusi prie vedamųjų ėmė visaip plūsti kun. Radot. Kunigas tarė: „Geroji moteriške! Geriau sukalbėk už mane vieną „Sveika Marija“.“ Ilgai širdusi, moteriškė vis dėlto sukalbėjo tą trumpą maldelę. Kunigo švelnumas moteriškę taip paveikė, kad ji grįžo prie Dievo ir už atgailą pasižadėjo pėsčia lankyti šventas vietas. Nors buvo neturtinga, bet pasižadėjimą ištikimai pildė.