Pasakojimas apie mergaitę, kuri kasdien eidavo į bažnyčią ir kalbėdavo tris "Sveika Marija" prie Marijos altoriaus prieš eidama į darbą fabrike. Vieną lietingą dieną ji vėlavo, bet vis tiek užsuko į bažnyčią. Tuo metu fabrike įvyko sprogimas, žuvo daug darbininkų, bet ji išliko gyva, nes buvo bažnyčioje. Pasakojimas iliustruoja maldos galią apsaugoti.

Turkų karo metu vienas prancūzų karininkas pateko turkams į nelaisvę ir buvo parduotas arabui kaip vergas. Tas karininkas buvo laisvamanis ir niekados nesimelsdavo. Naujasis jo šeimininkas arabas kitaip savo vergo nevadino, kaip tik „krikščioniškuoju šunimi.“ Pagaliau karininkas tiek įpyko, kad ėmė ir paklausė arabą: „Dėl ko tu mane vadini šunimi? Jei aš ir vergauju tau, bet žmogumi vis vien lieku, kaip ir tu!“ Arabas jam atsakė: „Šešius mėnesius tu man tarnauji, tačiau dar nė karto nesu matęs tave meldžiantį… Kaip kitaip aš galėjau tave pavadinti!“