Pasakojimas apie jauną gydytoją Petrą Bataille'į Paryžiuje, kuris, grįždamas naktį, išgirdo karmelitų vienuolyno varpelį, kviečiantį nakties maldai. Sužavėtas jų pamaldumu, jis pamažu atprato nuo pasaulio, išdalino turtus ir įstojo į vienuolyną. Vėliau jis tapo kunigu ir misionieriumi. Pasakojimas iliustruoja maldos ir vienuolinio gyvenimo patrauklumą.

Dr. Petras Bataille († 1896), jaunas Paryžiaus gydytojas, kartą grįžo naktį nuo ligonio. Einant jam pro karmelitų vienuolyną, suskambino varpeliu. Sužinojęs, kad tai buvo vienuolių šaukimas nakties maldai, Petras giliai įsidėjo į širdį tą nepaprastą vienuolių paprotį. Pamažu atpratęs nuo pasaulio, savo turtus išdalino vargšams, bažnyčioms ir vienuolynams ir, atsisveikinęs su žmona, įstojo į vienuolyną. Jau 30 m. vyras įsišventė į kunigus (1858), septynerius metus darbavosi Prancūzijoje, o paskui išvyko į misijas į Mesopotamiją. Bagdado padangėje dar pasidarbavo 30 metų kaip kūno ir sielos gydytojas.