Pasakojimas apie O'Konelį, Airijos laisvės kovotoją, kuris rekolekcijų metu atsisakė eiti į parlamentą, nors jam buvo sakoma, kad be jo bus pralaimėta kova. Jis atsakė, kad melsdamasis ir atlikdamas išpažintį jis atstovauja Airijos reikalams prieš Dievą ir kad Airijos laisvė dėl to nenukentės. Jis pabrėžė, kad eidamas išpažinties yra stipresnis. Pasakojimas iliustruoja dvasinių dalykų teikimą virš pasaulietinių ir maldos galią.

Pas O’Konelį, didį kovotoją už Airijos laisvę, atėjo sykį pasiuntinys ir rado jį laikantį rekolekcijas. Norėdamas jį įtraukti į darbą, kalbėjo: „Jeigu tavęs nebus parlamente, mes pralaimėsime kovą visai dvidešimčiai metų. Balsuojant priešininkai mus viršys.“ — „Būkite ramūs,“ atsakė didis valstybininkas, „melsdamasis ir išpažindamas savo nuodėmes aš ir čia atstovauju jūsų reikalams prieš Dievą. Airijos laisvė dėl to nė kiek nenukentės. Gali parlamentas grasinti! Eidamas išpažinties, aš esu stipresnis, negu pakeldamas kumštį piktai kovai!“