Pasakojimas apie namų sargą, kuris Naujųjų metų naktį skelbė šlovinti Dievą. Angelas jį nusivedė į rūmus ir parodė brangius riešutus, kurių dauguma buvo tuščiaviduriai. Angelas paaiškino, kad tai simbolizuoja žmones, kurie išoriškai atrodo gerai, bet viduje yra tušti, nes neturi Dievo malonės.

Senose knygose užrašyta šitokia graži pasaka. Viename mieste dievobaimingas namų sargas Naujųjų metų naktį, užgirdęs laikrodžius mušant dvyliktą, bėgiojo po miestą ir šaukė: „Kelkitės ir garbinkite Viešpatį, nes jau sulaukėte Naujųjų metų!“ Miesto pakraštyje atsirado šalia jo angelas, kuris paėmė jį ir nusivedė į labai gražius rūmus. Čia atidarė jo akivaizdoje nepaprasto brangumo spintą, kurios stalčiuose buvo sudėti dar brangesni riešutai. Bet kai tuos riešutus juodu ėmė gliaudyti, jų dauguma pasirodė tuščiaviduriai. „Tai paveikslas tų žmonių,“ tarė angelas sargui, „kurie iš išorės labai gražiai atrodo, bet viduje yra tušti, nes neturi pašvenčiamosios Dievo malonės.“