Aleksandras Didysis, išgirdęs savo žygdarbių aprašymą iš Aristobulo knygos, įmetė knygą į upę dėl besaikio pataikavimo. Filosofas Bionas, paklaustas apie pavojingiausią žvėrį, atsakė, kad laukinių tarpe tai tironas, o prijaukintų – pataikūnas.

Aleksandro Didžiojo amžininkas Aristobulas parašė knygą apie karaliaus žygius ir toje knygoje be saiko jį išgyrė. Kartą karalius su tuo rašytoju plaukė upe. Rašytojas ėmė skaityti karaliui iš savo knygos tas vietas, kur labiausiai karalius išgarbinamas. Matydamas tokį pataikavimą, Aleksandras Didysis nebeiškentė, pagriebė knygą iš Aristobulo rankų ir įmetė ją vandenin, sakydamas: „Iš tikrųjų aš turėjau su tavimi taip pasielgti, nes tu tikrai vertas šio šlapio karsto.“ — Filosofas Bionas, paklaustas, koks žvėris pavojingiausias, atsakė: „Iš laukinių žvėrių pavojingiausias tironas, o iš prijaukintų – pataikūnas.“