Šv. Pelagija, nekukli artistė, klausė šv. Nono pamokslo ir atsivertė. Vėliau ji atgailojo ir tapo šventa.

Šv. Pelagija, pirma savo atsivertimo, buvo Antiochijos mieste nekuklių komedijų artistė. Vieną kartą šv. Nonas, to miesto patriarchas, sakė didelei miniai žmonių lauke pamokslą. Tuomet pro tą vietą ėjo Pelagija, ištaigingai ir nekukliai apsivilkusi. Šventasis, ją pastebėjęs, mąstė savo širdyje: „Dieve, dėl begalinio savo gailestingumo ir gerumo, pasigailėk tos Tavo sutvertos moteriškės.“ Pelagija kažin ko verčiama sustojo, išklausė pamaldžiai pamokslo ir atsivertė. Paskum išvyko į Jeruzalę, aprišo savo galvą atgailos skara, Alyvų kalno uoloje atgailojo ir tapo šventa.