Šv. Petras iš Veronos, uolus Kristaus mokslo skelbėjas, buvo nužudytas klaidatikių. Negalėdamas kalbėti, jis pirštu, pamirkytu kraujyje, ant žemės parašė „Tikiu“, paliudydamas savo tikėjimą tikrąja Kristaus Bažnyčia iki pat kankinio mirties.

Šv. Petras iš Veronos, tapęs kunigu, su didžiausiu atsidėjimu skelbė Kristaus mokslą, dieną naktį bėgiodamas po tamsesnius Italijos kraštus. Net didžiausi užsispyrėliai ir atšalėliai mesdavo savo klajojimus tikybiniame gyvenime ir stodavo po Kristaus vėliava, šv. Tėvas Inocentas IV davė Petrui ypatingų teisių vesti misijas. Klaidatikiai pagaliau nusigando uoliojo apaštalo. Susitarę, nusamdė du žmogžudžius, kurie ir nužudė šv. Petrą, ėjusį iš Komo į Mediolaną. Nebegalėdamas ištarti nė žodžio, pamirkė pirštą savo kraujuose ir parašė ant žemės „Tikiu,“ t. y. tikiu į tikrąją Kristaus Bažnyčią. Kiek pasikankinęs, mirė 1252 metais. Šv. Tėvas Inocentas jau antrais metais pripažino jį šventuoju.