1904–1913 m.: jau pripažintas mokslininkas vėl sėda į studento suolą
Albertas Šveiceris jau buvo filosofijos ir teologijos daktaras, dėstė Strasbūre, grojo vargonais. 1904 m. perskaitytas misijų draugijos straipsnis jo ankstesnį apsisprendimą tarnauti žmonėms nukreipė labai konkrečiai: tapti gydytoju ir vykti į Lambarėnę. 1905 m. jis pradėjo naujas medicinos studijas. Naujo darbo mokėsi jau turėdamas profesiją ir eidamas pareigas universitete.
Ligoninei finansuoti rengė vargonų koncertus, o 1912 m. papildomai mokėsi tropinės medicinos Paryžiuje. 1913 m. kovą į Afriką išvyko drauge su žmona Helena Breslau; tais metais Lambarėnėje įkurta ligoninė. Dar prieš išvykstant reikėjo pasirūpinti pirmaisiais naujos ligoninės praktiniais reikalais. Ankstesni gebėjimai nebuvo tiesiog išmesti: muzika ir mokslas tapo atrama naujai tarnystei.
Ryšys su skaitiniais. Atradęs pašaukimą žmogus gali keisti profesijos kryptį. Ankstesni gebėjimai gali padėti tarnauti nauju būdu.
Šaltinis: Centre Schweitzer, Biographie, 1904–1913 m. gydytojo pasirinkimas.
Šventadienis · 17 eilinis sekmadienis (A)
