Turguje Džimis pardavinėja prieskonius, laukų gėles ir Velykoms su motina nudažytus margučius. Baigdamas darbą jis sąšlavose randa dešimties dolerių banknotą. Šių pinigų užtektų du mėnesius mokėti nuomą, bet berniukas atpažįsta, kieno jie, ir nuneša generolui. Šis pakviečia jį pietų. Generolo žmona pasako, kad sriuba virta su paties Džimio parduotomis žolelėmis. Prie stalo jis prasitaria apie svajonę įsitaisyti pintinių prekystalį.

Velykų pirmadienį generolas su žmona randa Džimį ir jo motiną renkančius gėles. Parveža juos namo ir berniukui palieka baltą dėžutę. Viduje guli paauksuotas margutis su geltonu kaspinu. Džimis atriša kaspiną ir randa auksinių monetų bei sveikinimą nuo Žąsies. Prie pietų stalo vaikinas buvo pajuokavęs, kad prekystaliui įsigyti prireiktų žąsies, dedančios aukso kiaušinius.

Ryšys su skaitiniais. Emauso pasakojimas padeda pastebėti, kiek daug sužinome pasikvietę kitą prie stalo. Džimio sąžiningumas susišaukia ir su 1 Kor 5, 8 raginimu švęsti tiesoje.

Šaltinis: The General’s Easter Box, Our Holidays, p. 159–174.

Šventadienis · Kristaus Prisikėlimas – šv. Velykos