Fiodoras Dostojevskis: pabudęs žmogus pagaliau grįžta prie vaiko
Rusų rašytojo Fiodoro Dostojevskio „Juokingo žmogaus sapno“ pasakotojas buvo priėjęs prie įsitikinimo, kad pasaulyje niekas nebesvarbu. Gatvėje jį už rankos tampė apie mamą šaukianti išsigandusi mergaitė, tačiau jis ją nuvijo. Grįžęs namo negalėjo visai nuslopinti patirto gailesčio. Užmigęs išvydo kitą žemę: joje žmonės gyveno be pavydo ir priešiškumo, priėmė jį su meile, gyveno darniai su gamta. Iš gatvės sugrįžęs žmogus liko vienas su tuo, ką padarė. Jeigu niekas jam iš tikrųjų neberūpėjo, kodėl nepavyko pamiršti mergaitės? Jos balsas tebeskambėjo net jam jau užvėrus namų duris.
Tačiau sapne būtent jis užkrėtė tuos žmones melu. Atsirado pavydas, žiaurumas, susiskaldymas ir karai. Pasakotojas matė savo kaltę, kentėjo dėl kitų ir galiausiai pabudo. Atsisakė sumanymo sunaikinti savo gyvenimą ir pasirinko kalbėti apie meilės galimybę, nors aplinkiniai iš jo juokėsi. Svarbiausia, pasakojimo pabaigoje jis susirado atstumtą mergaitę. Pamatyta tiesa grąžino jį į tą patį pasaulį, kuriame jau buvo gyvas žmogus, prašantis jo dėmesio.
Ryšys su skaitiniais. Ef 5, 8–14. Pabudęs žmogus atsiliepia į šviesą savo gyvenimu. Pasakojime jis sugrįžta prie anksčiau atstumtos mergaitės.
Šaltinis: Fiodoras Dostojevskis · Juokingo žmogaus sapnas(1877);Constance Garnett vertimas.
Šventadienis · 4 gavėnios sekmadienis (A)
