1945–1947 m. · Seminarija už spygliuotos vielos
1945 m. kovo 13 d. karo belaisviu tapęs vokiečių kunigas Franzas Stockas gavo prašymą imtis neįprastos užduoties: vadovauti belaisvių teologijos studentų seminarijai. Laiške įspėta, kad sąlygos bus dar sunkesnės už dabartines. Stockas abejojo savo tinkamumu, tačiau sutiko. Seminarija iš pradžių veikė Orleane, vėliau – belaisvių stovykloje prie Šartro. Iš pradžių reikėjo susirasti žmones skirtingose stovyklose ir pasirūpinti, kad jie galėtų susitikti vienoje vietoje. Mokslas tęsiamas ten, kur visą gyvenimo tvarką dar nustatė belaisvių stovyklos režimas ir sargyba.
Iš įvairių Prancūzijos stovyklų surinkti jaunuoliai galėjo tęsti arba pradėti studijas; jaunesniems buvo parengtas ir vidurinio išsilavinimo kursas. Per dvejus metus čia buvo 949 dėstytojai, kunigai, broliai ir seminaristai. Stovyklos viela liko, bet jos viduje atsirado darbas ateičiai. Seminariją keturis kartus lankęs nuncijus Angelo Roncalli joje matė prancūzų ir vokiečių susitaikinimo ženklą. 1947 m. birželio 5 d. seminarijai užsidarant išvyko paskutiniai 369 jos seminaristai.
Ryšys su skaitiniais. Žyd 4, 15–16; Mk 10, 43: kunigiška tarnystė augina žmogų jo sunkioje dabartyje ir padeda atverti ateitį.
Šventadienis · 29 eilinis sekmadienis (B)
