Jn 1, 38–39: klausimas apie vietą atveria mokinystę
ζητεῖτε (Zēteîte) – „ieškote“ – yra esamojo laiko daugiskaitos forma. Pirmieji čia perduoti Jėzaus žodžiai klausia, ko ieško paskui jį einantys mokiniai. Mokiniai atsako klausimu apie vietą, kurioje jis gyvena. Kreipinį „Rabi“ evangelistas išverčia savo skaitytojui kaip kreipimąsi į mokytoją. Pasakojimas juda nuo Jono nuorodos į Jėzų prie asmeninio pokalbio: būsimas mokinys turi pats išsakyti savo troškimą. Išgirdę, kaip Jonas Krikštytojas pavadina Jėzų Dievo Avinėliu, mokiniai nuseka paskui Jėzų. Eidamas Jėzus pats atsigręžia į mokinius. Evangelistas vėliau užrašo net apytikslę jų pirmosios pažinties pradžios valandą.
μένεις (Méneis) – „pasilieki, gyveni“ – šiame klausime pirmiausia reiškia konkrečią apsistojimo vietą. Atsakymas atveda prie kartu praleistos dienos. Leisdami laiką su Jėzumi mokiniai iš arčiau jį pažįsta. Vėlesnė Evangelijos pasilikimo kalba suteiks šiam susitikimui gilesnį atgarsį. Tačiau pirmasis žingsnis pasakojamas paprastai: jie ateina, pamato ir lieka su Juo. Pažinimui čia reikia priimti kvietimą ir skirti laiko susitikimui.
Šaltinis: Chelsey Harmon, Jn 1, 29–42, Center for Excellence in Preaching, 2026-01-18; Graikiškas Jn 1, 38 tekstas ir gramatinės formos, Bible Hub; Graikiškas Jn 1, 39 tekstas ir gramatinės formos, Bible Hub.
Šventadienis · 2 eilinis sekmadienis (B)
