Rabindranathas Tagorė · Karalius ištiesia ranką elgetai
Indų poeto Rabindranatho Tagorės „Gitanjali“ istorijoje elgeta vaikšto kaimo keliu. Pamatęs auksinį karaliaus vežimą tikisi, kad vargai baigėsi: dabar tereikės priimti dosnias dovanas. Karalius sustoja, nusišypso ir pats ištiesia delną — prašo duoti jam. Elgeta sutrinka. Iš savo maišelio lėtai išima patį mažiausią grūdelį. Vežimas sustoja visai šalia, todėl elgeta tikisi netrukus sulaukti malonės. Jį sutrikdo tai, kad dėl ištiesto delno turi pats atverti savąjį maišelį.
Vakare, išbėręs surinktą maistą, tarp grūdų randa mažytį aukso grūdelį. Dabar verkia ne dėl to, ką atidavė, o dėl to, kad nesugebėjo duoti visa širdimi. Tikėtasis gavėjas pasirodė galintis ir dovanoti; kelionė, pradėta laukiant vien kitų dosnumo, baigiasi klausimu apie jo paties uždarą ranką.
Ryšys su skaitiniais. Evangelijos tarnystė prasideda ir tada, kai žmogus atranda, kad turi ką duoti. Paulius tesalonikiečiams dovanojo ne vien žodį, bet ir save.
Šaltinis: Rabindranathas Tagore, Gitanjali 50, paties autoriaus vertimas į anglų kalbą.
Šventadienis · 31 eilinis sekmadienis (A)
