Iz 25, 8: mirtį, kuri ryja žmones, pats Dievas prarys

בִּלַּע (Billaʿ) pažodžiui reiškia prarijimą. Mirtis žmogui atima gyvybę, o pranašas įsivaizduoja dieną, kai pats Viešpats ją sunaikins visiems laikams. Iš pradžių kalbama apie visas tautas dengiantį šydą, paskui žvilgsnis priartėja prie kiekvieno veido. Viešpats pats nušluosto ašaras. Taip pažadas visoms tautoms pasiekia kiekvieną sielvartaujantį žmogų.

Senovės Artimųjų Rytų pasakojimuose mirtis galėjo būti vaizduojama kaip viską ryjanti galybė. Dalis tyrėjų Izaijo žodžiuose atpažįsta tokio vaizdinio apvertimą. Pranašas savo viltį grindžia Viešpaties pažadu, o kitoje eilutėje kalba tų, kurie tikėjo ir sulaukė išgelbėjimo, vardu. Tai pažadas ir tiems, kurie dabar dar negali pasakyti, kad jų skausmas praėjo. Skaitytojas gali gedėti ir laukti, kad mirtis nebeturės paskutinio žodžio.

Šaltinis: USCCB · Iz 25 · tekstas ir pastabos; Bible Hub · Iz 25,8 · hebrajų tekstas; Bo Lim · Iz 25 · 2026-10-11.

Šventadienis · 28 eilinis sekmadienis (A)