1920–1922 m. · Kelias iš belaisvių stovyklų namo

Karas buvo pasibaigęs, tačiau daugybė belaisvių tebelaukė tolimose stovyklose. 1920 m. balandžio 11 d. Tautų Sąjunga paprašė Fridtjofo Nanseno pasiūlyti jų pargabenimo ir finansavimo planą. Iš pradžių jis tikėjosi trumpai padėti ir grįžti prie mokslo. Didelis atstumas tarp stovyklų ir namų reiškė, kad vien užbaigti karą tokiam grįžimui neužteko. Netrukus paaiškėjo, kad reikės tartis su vyriausybėmis, dar neseniai buvusiomis priešėmis.

Nansenas telkė kreditus, maistą, drabužius, vaistus ir laivus. Trūkstant transporto reikėjo derinti maršrutus ir padėti maisto stokojantiems žmonėms išgyventi pačią kelionę. Jungtinės Valstijos padėjo organizuoti ilgąjį Vladivostoko maršrutą: 1921 m. iš ten į Europą išvyko 9 600 belaisvių. Fram muziejaus duomenimis, iki 1922 m. vasaros iš viso namo pargabenta apie 450 tūkstančių žmonių iš 26 šalių. Susitarimas dėl taikos tapo jiems apčiuopiamas tada, kai atsirado tikras kelias iš stovyklos.

Ryšys su skaitiniais. Ps 33 (34), 15; Ef 5, 16. Taikos reikia siekti ir po karo pabaigos: jos darbui būtini laiku sutelkti žmonės bei ištekliai.

Šaltinis: Fram muziejus · Fridtjofo Nanseno biografija, „Prisoners of War“.

Šventadienis · 20 eilinis sekmadienis (B)