Louisa May Alcott · Ką Lilė parsinešė iš Duonos šalies
Vėjo gūsis pagauna raudoną Lilės skėtį ir nuneša mergaitę į medį. Ji paragauja vyšnios ir supranta, kad ši visa iš cukraus. Netrukus ji aptinka ir šokolado akmenis, ir cukrinius namelius. Iš pradžių norisi viską išragauti. Pasisotinusi saldumynais Lilė pagauna save svajojančią apie paprastą duoną su sviestu.
Duonos šalyje Lilė sužino, kiek darbo reikia nuo kviečio varpos iki kepalo. Ji išmoksta kepti ir pagaliau pati iškepa tokį kepalą, kokį norėtų parnešti mamai. Pasirodo, duonoje jos laukia ir draugo Muffino dovana. Jis norėjo tapti būtent šio kepalo dalimi. Vos atsitraukusi nuo saldžių namelių Lilė imasi darbo, iš kurio atsiranda kasdienė duona. Iškepusi savo kepalą ji jau žino, kiek žingsnių tenka nueiti, kol duona atsiranda ant stalo. Prispaudusi kepalą prie savęs Lilė tris kartus panorsta grįžti namo ir ten atsiduria.
Ryšys su skaitiniais. 1 Kor 10, 31. Valgymo prasmė pasakoje pasikeičia, kai Lilė ima vertinti darbą, iš kurio duona atsirado, ir pamato, kuo jos pačios darbas gali pasitarnauti kitam.
Šaltinis: Louisa May Alcott · The Candy Country.
Šventadienis · 6 eilinis sekmadienis (B)
