Witoldas Pileckis · Kelias į lagerį ir iš jo

1940 m. rugsėjo 19 d. lenkų karininkas Witoldas Pileckis leidosi vokiečių suimamas Varšuvoje. Pasivadinęs Tomaszu Serafińskiu, su pogrindžio vadovybės pritarimu jis ėmėsi žvalgybos užduoties Aušvice. Lageryje kūrė slaptą pasipriešinimo tinklą. Jo žmonės rūpinosi maistu, ieškodavo lengvesnio darbo sergantiems kaliniams ir už lagerio ribų perduodavo žinias apie nusikaltimus. Po dvejų metų ir septynių mėnesių Pileckis nutarė pats pasiekti pogrindžio vadovybę.

1943 m. naktį iš balandžio 26-osios į 27-ąją jis su Janu Redzejumi ir Edwardu Ciesielskiu pabėgo iš už lagerio esančios kepyklos. Palei geležinkelį vyrai pasiekė Solos upę, o paskui ir Vyslą. Į kitą krantą jie persikėlė rasta valtimi. Alvernios kunigas davė jiems maisto ir parūpino palydovą. Galiausiai Naujajame Višniče Pileckis surado tikrojo Tomaszo Serafińskio namus. Svetimas vardas leido jam įeiti į lagerį, o kelias iš jo atvedė prie žmogaus, kurio vardu jis ten gyveno.

Ryšys su skaitiniais. Pr 22 ir Ps 115: svetimą gyvybę branginantis žmogus prisiima riziką ir pats lieka reikalingas kitų pagalbos.

Šaltinis: Pileckio institutas, pabėgimo 83-iosios metinės, 2026-04-26.

Šventadienis · 2 gavėnios sekmadienis (B)