1742 m. Naujasis Džersis: raštininkas pripažino, kad vien prieštaravimo neužteko

Kvakerių raštininkas Johnas Woolmanas dienoraštyje prisimena darbdavio prašymą surašyti pavergtos moters pardavimo dokumentą. Pirkėjas jau laukė. Nuo raštininko darbo priklausė, ar bus surašytas sandoris, kuriuo moters likimą sprendė jo darbdavys ir pažįstamas pirkėjas. Jaunas raštininkas jautė, kad tai neteisinga, tačiau teisinosi: juk jis pasamdytas metams, įsakymą duoda šeimininkas, o pirkėjas – garbus jo paties religinės bendruomenės narys. Woolmanas dokumentą parašė. Vykstant sandoriui pasakė abiem vyrams, kad vergovę laiko nesuderinama su krikščionybe. Tai šiek tiek nuramino sąžinę, tačiau sprendimas jam vis dar nedavė ramybės.

Vėliau apmąstydamas jis pripažino: reikėjo prašyti atleisti nuo šio darbo, nes pats dokumento rašymas prieštaravo sąžinei. Kai kitas bendruomenės žmogus paprašė panašaus patvirtinimo, Woolmanas jau atsisakė. Kalbėjo geranoriškai, bet aiškiai pasakė nelaikąs tokios praktikos teisinga. Anąkart jis buvo ištaręs prieštaravimą jau rašydamas. Šįkart jis paprieštaravo dar prieš paimdamas plunksną. Pirkėjas mėgino teisintis, kad moterį buvo gavusi jo žmona. Šį kartą raštininko ranka nebeturėjo paversti svetimo pateisinimo galiojančiu dokumentu.

Ryšys su skaitiniais. Pr 3 ir Ps 50 (51): pagundą palaiko iš pažiūros suprantami pasiteisinimai; atgaila įgyja kūną, kai kitą kartą pasikeičia pats veiksmas.

Šaltinis: John Woolman · Journal, I skyrius, 1742 m. sąžinės epizodas; Fordham University pirminis tekstas.

Šventadienis · 1 gavėnios sekmadienis (A)