Šv. Grigalius Nazianzietis: kryžiuje išaukštinama gelbstinti meilė
Žmonija turi būti pašventinta Dievo žmogiškumu.
Kalba 45 apie Velykas, 22 · vertimas į lietuvių kalbą
Patrauktų mus prie savęs savo Sūnaus tarpininkavimu.
Kalba 45 apie Velykas, 22 · vertimas į lietuvių kalbą
Velykų kalboje vyskupas šv. Grigalius Nazianzietis klausia, kam ir kodėl pralietas Kristaus kraujas. Jis atmeta mintį, kad velniui būtų priklausęs Dievo Sūnus kaip teisėtas užmokestis. Prisimena ir Abraomą su Izaoku: Dievas ten nepriėmė žmogaus aukos, bet davė aviną. Šį pasakojimą Grigalius pasitelkia kalbėdamas apie Tėvo ir Sūnaus santykį kryžiaus aukoje.
Grigalius atsakymą grindžia Įsikūnijimu. Dievo Sūnui priėmus žmogaus prigimtį, žmonija pašventinama, o per Sūnaus tarpininkavimą Dievas mus patraukia prie savęs. Tėvas priima Sūnaus atsidavimą, o Sūnus veikia Tėvo garbei. Jiedu veikia vienydami žmogų su Dievu. Rom 5 skaitome būtent šią meilę priešams: kryžius atkuria bendrystę ir atveria gyvenimą su Dievu. Velykų kalboje Kristus nugali ir engėją, kurio valdžion žmogus buvo patekęs.
ST → NT. Tėvo ST–NT gretinimas: Izaoko vietoje duotas avinas → klausimas apie tikrąją Kristaus aukos prasmę → Sūnaus tarpininkavimu išgelbėjama žmonija.
Šaltinis: Grigalius Nazianzietis, Kalba 45, 22, kraujo atnaša ir Izaokas.
Šventadienis · 11 eilinis sekmadienis (A)
