George’as MacDonaldas: vienas bijo nakties, kita — dienos
Burtininkė Vato atskirai vieną nuo kito augina du vaikus priešingose sąlygose: Fotogenas pažįsta tik dieną, o Nikteridė — tik tamsą. Dieną drąsus jaunuolis, pirmą kartą užkluptas nakties, pasijunta bejėgis. Mergaitė jį globoja iki ryto. Tačiau saulei tekant pati išsigąsta skausmingos šviesos. Fotogenas tada vėl įgyja jėgų, bet dar turi išmokti neužmiršti tos, kuri padėjo jam. Abu nuo mažens matė tik dalį pasaulio. Todėl susidūrę vienas su kitu pirmiausia negali suprasti kito silpnumo.
Bėgdami nuo Vato jie pagaliau remiasi vienas kitu: naktį kelią ir drąsą duoda Nikteridė, o dieną ją neša Fotogenas. Drauge jie įveikia ir juos puolančią vilke virtusią persekiotoją. Vėliau susituokę abu mokosi mylėti kadaise baugų laiką: jis pamilsta naktį kaip jos namus, ji — dieną kaip jo šviesą. Pabaigoje jie vertina tai, nuo ko pradžioje bėgo. Baimė praranda galią skaldyti, kai silpnumas sutinkamas ištikima pagalba.
Ryšys su skaitiniais. Jėzus pasiekia išsigandusį Petrą. Pasakojime veikėjai irgi palaiko vienas kitą silpnumo akimirką.
Šaltinis: George MacDonald, The Day Boy and the Night Girl, 1882.
Šventadienis · 19 eilinis sekmadienis (A)
