Savuosiuose Jis patiria nepriteklių, savyje yra pilnatvė.

Augustinas, Sermo 236, 3 § · savas vertimas

Augustinas sustoja prie Emauso mokinių stalo. Tas, kurio mokiniai visą kelią neatpažino, priėmė jų svetingumą. Lūžtant duonai jie pažįsta Jėzų. Iš čia pamokslininkas pereina prie Kristaus žodžių apie alkaną, ištroškusį ir keleivį, kuriam kas nors atvėrė savo duris.

Augustinui rūpi iš pažiūros keistas dalykas: Kristui nieko netrūksta, tačiau jis leidžia mums jam patarnauti, kai padedame žmogui, kuriam trūksta būtiniausių dalykų. Todėl jis mini ne vien vaišes svečiui, bet ir ligonio aplankymą. Net trumpas apsilankymas gali tapti tuo, kam Emauso mokiniai tądien atvėrė duris.

Ryšys su skaitiniais. Kvietimas pasilikti Lk 24, 29 įgyja apčiuopiamą formą, kai priimame svečią arba aplankome ligonį.

Šaltinis: Augustinas, Sermo 236, 3 §.

Šventadienis · Kristaus Prisikėlimas – šv. Velykos