313 m. Krikščionių bendruomenėms grąžinamos susirinkimų vietos
Romos imperatorių Konstantino Didžiojo ir Licinijaus susitarimą, įprastai vadinamą Milano ediktu, išsaugojo Laktancijus. Tekste kalbama ne tik apie krikščionis: žmonėms leidžiama pasirinkti religijos laikymąsi. Savo pasirinktą religiją jiems aiškiai leidžiama praktikuoti ir gyventi pagal jos nuostatas. Po persekiojimo tai reiškė labai apčiuopiamą permainą — galimybę rinktis pamaldoms nebebaiminant valdžios trukdymo.
Dokumente yra ir konkreti turto grąžinimo tvarka. Krikščionių susirinkimų vietas nusipirkę ar dovanų gavę asmenys turi jas grąžinti bendruomenei; dėl atlyginimo jiems nurodoma kreiptis į valdžią. Iš pačių bendruomenių grąžintojai neturėjo reikalauti jokio atlygio. Tai nėra visas dabartinis žmogaus teisių supratimas, bet svarbus lūžis: religinio skirtumo klausimas sprendžiamas suteikiant vietos gyventi ir garbinti, o ne tęsiant naikinimą.
Ryšys su skaitiniais. Jėga gali pasirodyti ir nutraukdama prievartą bei atkurdama nuskriaustos bendruomenės galimybę gyventi.
Šaltinis: Laktancijus / Fordham Sourcebook, Milano susitarimas, 313 m..
Šventadienis · 16 eilinis sekmadienis (A)
