Nakčia palėpėje, kur miega Deimantas, vėjas atplėšia lentą ir nutraukia užklotą. Berniukas staiga išvysta moterį. Jos juodi plaukai išsiskleidę į visas puses, tad atrodo, lyg iš jų būtų padaryta visa palėpės tamsa. Paskui plaukai susitelkia apie veidą, ir tas veidas išnyra lyg mėnulis iš debesies. Moteris prisistato Šiaurės vėju. Deimantui ji tokia graži, kad jis tuoj pat sutinka eiti drauge.

Tuomet Šiaurės vėjas paragina nepainioti grožio su gerumu. Kas bus, jeigu ji kada pasirodys juodu veidu, milžiniškais šikšnosparnio sparnais ar visai neatpažįstamu tigro pavidalu? Deimantas tegul nepaleidžia jos rankos. Kol laikysis, iš tos rankos atpažins, kas eina šalia. Po Atsimainymo mokiniai vėl pamato įprastą Jėzaus veidą. Pasaka padeda suprasti, kodėl jiems pravers prisiminti kalne išgirstą balsą, kai Jėzus taps sunkiau atpažįstamas.

Šaltinis: George MacDonald, At the Back of the North Wind, I „The Hay-Loft“.

Šventadienis · Viešpaties Jėzaus Kristaus Atsimainymas