Robert Hugh Benson · Prakartėlė karjere
Istoriją pasakoja senas žmogus, pažadėjęs svečiui surašyti atsiminimus iki kitos jų pažinties per Kalėdas. Šiame prisiminime kaimo žmonių nuomonė apie berniuką paaiškėja dar prieš lemtingą Kūčių vakaro kelionę. Bensono apsakyme pasakojama apie kaime pajuokiamą našlaitį berniuką. Jis gyvena pas senelę, kuri mano, kad jo neįprasta elgsena rodo dvasinę pražūtį. Vieną Kūčių vakarą vietos dvarininkas sename karjere pastebi švieselę ir išgirsta balsą. Nusileidžia pažiūrėti, kas ten apsistojęs. Šviesa užgęsta, kažkas nubėga; tamsoje vyras atpažįsta berniuką, tačiau jo pasivyti nepajėgia.
Užsidegęs degtuką, jis randa iš molio padarytas ėdžias, šiaudų, bugienio lapų ir žvakigalį. Ant nepaliesto molio krašto aiškiai matyti mažytės basos kūdikio pėdos žymė. Grįžęs pas berniuką atsakymo negauna; senelė tvirtina, kad jokio vaiko jam niekas nepatikėjo. Vyras nueina į bažnyčią dėkoti Kūdikėliui Kristui. Šioje literatūrinėje istorijoje apleistas berniukas pasirodo artimas slėpiniui, nuo kurio aplinkiniai manė jį esant atskirtą.
Ryšys su skaitiniais. Jok 2, 1–5; Ps 145 (146), 9: bendruomenės nuosprendis apie silpną žmogų negali būti laikomas Dievo žvilgsniu į jį.
Šaltinis: Robert Hugh Benson · The Light Invisible, „Unto Babes“.
Šventadienis · 23 eilinis sekmadienis (B)
