Iš 22, 20–23: ateivį gina išlaisvinimo atmintis
גֵר (Ḡēr) nusako krašte gyvenantį svetimšalį, kuriam trūksta vietinių žmonių turimos giminaičių paramos. Viešpats draudžia ateivį išnaudoti ir engti, nes patys izraelitai kadaise buvo ateiviai. Našlė ir našlaitis taip pat įvardijami todėl, kad neturi įprasto šeimos gynėjo. Ateivį ir šeimos netekusius žmones skiria jų padėtis, bet juos jungia priklausymas nuo galingesniųjų sprendimų. Viešpats pažada išgirsti jų pačių šauksmą.
Įsakymo pagrindas — pačios tautos patirtis Egipte. Išgelbėtasis neturi tapti nauju engėju. Grasinimas kalaviju parodo skriaudos rimtumą: svetimų našlių ir našlaičių kančiai abejingi žmonės patys netektų apsaugos. Tai nėra leidimas kiekvieną dabarties nelaimę aiškinti kaip konkrečios aukos kaltės įrodymą.
Šaltinis: S. R. Driver ir kiti, Iš 22, 21 komentarai; anglų numeracija.
Šventadienis · 30 eilinis sekmadienis (A)
